Nustatytos lituanistikos plėtros 2012–2020 m. kryptys

Publikuota: 2012 m. lapkričio 14 d. trečiadienis

Sėkminga lituanistikos plėtra – valstybės pamatas ir prioritetas. Siekdama, kad šis prioritetas būtų įgyvendinamas sklandžiai, Vyriausybė patvirtino Lituanistikos mokslinių tyrimų plėtros 2012–2020 metais kryptis.

„Vyriausybės patvirtintos kryptys pirmą kartą praktiškai nustato strategines lituanistikos gaires, – sako švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė. – Itin svarbu, kad dėl prioritetų sutarė platus visų krypčių lituanistų ir lituanistikos ekspertų ratas.“

Lituanistika yra svarbi tautos ir valstybės kaip savarankiškos politinės bendruomenės gyvavimo sąlyga. Ji suprantama ne tik kaip humanitariniai ir socialiniai mokslai, kurių objektas yra Lietuvos valstybės, visuomenės, kultūros, lietuvių tautos, jos kalbos praeitis, dabartis ir ateitis. Lituanistika apibrėžiama pagal savo misiją – puoselėti lietuviškąją tapatybę, prisidėti prie lietuvių tautos ir šalies politinės bendruomenės kultūrinės brandos, kūrybiškumo ir savarankiškumo stiprinimo, prie visaverčio Lietuvos dalyvavimo pasaulio kultūros ir mokslo poliloge.

Lituanistikos plėtros krypčių dokumentas apibūdina esamą lituanistinių tyrimų būklę, nusako vertybines nuostatas ir plėtros prielaidas, kuriomis remiantis nustatomi lituanistikos tyrimų prioritetai, skatinantys lituanistikos mokslinių tyrimų atsinaujinimą per artimiausią dešimtmetį. Kryptys skiriamos mokslo ir studijų politiką įgyvendinančioms institucijoms, akademinei bendruomenei ir visuomenei. Jos teikia orientyrus ilgalaikei lituanistikos mokslo politikai formuoti ir įgyvendinti.

Lituanistikos mokslinių tyrimų plėtros 2012–2020 metų kryptys suformuluotos pagal ekspertų darbo grupės pasiūlymus dėl lituanistikos plėtros gairių. Lituanistikos gairių rengimą inicijavo Ministro Pirmininko vadovaujama Lituanistikos plėtros komisija. 2011 m. sudaryta darbo grupė išnagrinėjo esamą lituanistikos mokslinių tyrimų ir socialinės, kultūrinės plėtros finansavimo padėtį ir pateikė siūlymus dėl finansavimo tobulinimo bei lituanistikos institutų vykdomų nematerialiojo ir dokumentinio lituanistikos paveldo kaupimo ir sklaidos darbų finansavimo galimybių.

Lituanistikos gairės visuomenei ir akademinei bendruomenei pristatytos ir aptartos kovo mėnesį. Visų tyrimų krypčių ir institucijų lituanistai sutarė dėl mokslinių tyrimų organizavimo būdų, priemonių ir metodologijų prioritetų.

Lituanistikos plėtros kryptys pabrėžia strateginius Lietuvos valstybei ir visuomenei tyrimus, aukščiausio lygio mokslinį potencialą, skirtingų tyrėjų kartų ir institucijų bendradarbiavimą, inovatyvias idėjas, modernias metodologijas, integraciją į tarptautinius humanitarinių ir socialinių mokslų tinklus, bendrą informacinę lituanistikos duomenų infrastruktūrą, lituanistikos tyrimų sklaidą visuomenėje.

Dokumente išskiriama per 20 prioritetinių lituanistikos mokslinių tyrimų temų. Tarp jų – ne tik tradiciniai paveldo tyrimai, bet ir itin aktualūs šiuolaikiniai iššūkiai, tokie kaip dabartinės lietuvių kalbos ir kalbinės sąmonės kaita, globalizacijos ir Europos integracijos poveikis Lietuvai, naujausių laikų Lietuvos politinės ir teisinės sistemos transformacijos, migracija ir diaspora, vizualiosios kultūros plėtra.

Plėtros krypčių dokumentas neriboja temų pasirinkimo, tačiau aiškiai nurodo principus, pagal kuriuos bus atrenkami lituanistikos tyrimų projektai. Nustatytomis gairėmis turės remtis Lietuvos mokslo taryba, priimdama finansavimo sprendimus bei nustatydama lituanistikos programines tyrimų kryptis.

Lituanistikos plėtros kryptys parengtos remiantis Mokslo ir studijų įstatymu ir atsižvelgiant į Lietuvos pažangos strategiją „Lietuva 2030“ bei kitus lituanistikos raidą aptariančius dokumentus: Mokslo ir studijų sistemos prognostinį vertinimą, Tarptautinės mokslinės duomenų bazės Lituanistika galimybių studiją, Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų institutų plėtros ir konsolidavimo galimybių studiją.

Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Lietuvos mokslo taryba parengs ir patvirtins Lituanistikos krypčių įgyvendinimo priemonių planą. Tai detalus veiksmų planas, kuriame bus nurodytos veiklos sritys, uždaviniai, įgyvendinimo priemonės, asignavimai bei įgyvendinančios institucijos.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

VGTU studentų patogumui – moderniausi Lietuvoje interneto vartai

Rugsėjį į auditorijas sugrįžusių Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studentų lauks ne tik naujos paskaitos ir dėstytojai, bet ir visiškai atsinaujinę novatoriškiausi ir moderniausi Lietuvoje interneto vartai studentams – „Mano VGTU“. skaityti »

Tarkitės su vaiku – jis puikiai žino, ko prireiks einant į mokyklą

Nors parduotuvių lentynos lūžta nuo mokyklinių prekių gausos, o pasirinkimo procesą ypač supaprastina iš mokyklos parsineštas būtiniausių reikmenų sąrašas, vis dėlto tėvams kyla klausimų. skaityti »

Į Lietuvą pasaulinio garso mokslininkus gemologus traukia Baltijos gintaras

Š. m. rugpjūčio 26–30 d. Vilniuje susiburs dešimtys iškiliausių pasaulio mokslininkų gemologų iš beveik 30 pasaulio šalių. skaityti »

Prieš naujus mokslo metus – metodinių dienų ciklas apie mokinių mokymosi gerinimą

Rugpjūčio 24–28 dienomis Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Ugdymo plėtotės centru Vilniuje organizuoja metodinių dienų ciklą „Mokinių mokymosi gerinimas: ką galime padaryti?“. skaityti »

VGTU „Instagram“ – tarp 50 populiariausių Lietuvoje

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) „Instagram“ paskyra gali pasigirti 1535 sekėjais ir garbinga 50-a vieta Lietuvos „Instatop“ reitinge. skaityti »

Tarptautinėje moksleivių geografijos olimpiadoje lietuviai iškovojo sidabrą

Lietuvos jaunųjų geografų komanda XII tarptautinėje geografijos olimpiadoje pelnė du sidabro medalius. Tai septintoji iš eilės tarptautinė geografijos olimpiada, iš kurios mūsų mokiniai grįžta su medaliais. skaityti »

Nacionalinis atlasas perduotas Klaipėdos universitetui

Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vadovė Daiva Gineikaitė Klaipėdos universiteto mokslo ir meno prorektorei, pavaduojančiai rektorių, doc. dr. Ritai Vaičekauskaitei įteikė pirmą kartą per Lietuvos valstybingumo istoriją išleistą Lietuvos nacionalinį atlasą (I tomą). skaityti »

Išmaniosios technologijos diagnozuos širdies aritmijos vystymosi pradžią

Mokslas šiandien vis dar ieško efektyvių priemonių plačiausiai pasaulyje paplitusiai širdies aritmijai – prieširdžių virpėjimui, gydyti. skaityti »

Nuo 2017 metų abiturientai galės rinktis brandos darbą

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė patvirtino brandos darbo – naujo Lietuvoje mokinių kompetencijų ugdymo ir pasiekimų vertinimo įrankio – programą. skaityti »

Socialinių inovacijų doktorantūros mokykla kviečia dalyvauti „Tyrėjų naktyje 2015“

Visus, besidominčius mokslu ir naujausiais jo pasiekimais, Mykolo Romerio universiteto Mokslo ir inovacijų paramos centro Socialinių inovacijų doktorantūros mokykla kviečia paskutinį rugsėjo mėnesio penktadienį dalyvauti vyksiančioje „Tyrėjų naktyje 2015“. skaityti »