Nustatytos lituanistikos plėtros 2012–2020 m. kryptys

Publikuota: 2012 m. lapkričio 14 d. trečiadienis

Sėkminga lituanistikos plėtra – valstybės pamatas ir prioritetas. Siekdama, kad šis prioritetas būtų įgyvendinamas sklandžiai, Vyriausybė patvirtino Lituanistikos mokslinių tyrimų plėtros 2012–2020 metais kryptis.

„Vyriausybės patvirtintos kryptys pirmą kartą praktiškai nustato strategines lituanistikos gaires, – sako švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė. – Itin svarbu, kad dėl prioritetų sutarė platus visų krypčių lituanistų ir lituanistikos ekspertų ratas.“

Lituanistika yra svarbi tautos ir valstybės kaip savarankiškos politinės bendruomenės gyvavimo sąlyga. Ji suprantama ne tik kaip humanitariniai ir socialiniai mokslai, kurių objektas yra Lietuvos valstybės, visuomenės, kultūros, lietuvių tautos, jos kalbos praeitis, dabartis ir ateitis. Lituanistika apibrėžiama pagal savo misiją – puoselėti lietuviškąją tapatybę, prisidėti prie lietuvių tautos ir šalies politinės bendruomenės kultūrinės brandos, kūrybiškumo ir savarankiškumo stiprinimo, prie visaverčio Lietuvos dalyvavimo pasaulio kultūros ir mokslo poliloge.

Lituanistikos plėtros krypčių dokumentas apibūdina esamą lituanistinių tyrimų būklę, nusako vertybines nuostatas ir plėtros prielaidas, kuriomis remiantis nustatomi lituanistikos tyrimų prioritetai, skatinantys lituanistikos mokslinių tyrimų atsinaujinimą per artimiausią dešimtmetį. Kryptys skiriamos mokslo ir studijų politiką įgyvendinančioms institucijoms, akademinei bendruomenei ir visuomenei. Jos teikia orientyrus ilgalaikei lituanistikos mokslo politikai formuoti ir įgyvendinti.

Lituanistikos mokslinių tyrimų plėtros 2012–2020 metų kryptys suformuluotos pagal ekspertų darbo grupės pasiūlymus dėl lituanistikos plėtros gairių. Lituanistikos gairių rengimą inicijavo Ministro Pirmininko vadovaujama Lituanistikos plėtros komisija. 2011 m. sudaryta darbo grupė išnagrinėjo esamą lituanistikos mokslinių tyrimų ir socialinės, kultūrinės plėtros finansavimo padėtį ir pateikė siūlymus dėl finansavimo tobulinimo bei lituanistikos institutų vykdomų nematerialiojo ir dokumentinio lituanistikos paveldo kaupimo ir sklaidos darbų finansavimo galimybių.

Lituanistikos gairės visuomenei ir akademinei bendruomenei pristatytos ir aptartos kovo mėnesį. Visų tyrimų krypčių ir institucijų lituanistai sutarė dėl mokslinių tyrimų organizavimo būdų, priemonių ir metodologijų prioritetų.

Lituanistikos plėtros kryptys pabrėžia strateginius Lietuvos valstybei ir visuomenei tyrimus, aukščiausio lygio mokslinį potencialą, skirtingų tyrėjų kartų ir institucijų bendradarbiavimą, inovatyvias idėjas, modernias metodologijas, integraciją į tarptautinius humanitarinių ir socialinių mokslų tinklus, bendrą informacinę lituanistikos duomenų infrastruktūrą, lituanistikos tyrimų sklaidą visuomenėje.

Dokumente išskiriama per 20 prioritetinių lituanistikos mokslinių tyrimų temų. Tarp jų – ne tik tradiciniai paveldo tyrimai, bet ir itin aktualūs šiuolaikiniai iššūkiai, tokie kaip dabartinės lietuvių kalbos ir kalbinės sąmonės kaita, globalizacijos ir Europos integracijos poveikis Lietuvai, naujausių laikų Lietuvos politinės ir teisinės sistemos transformacijos, migracija ir diaspora, vizualiosios kultūros plėtra.

Plėtros krypčių dokumentas neriboja temų pasirinkimo, tačiau aiškiai nurodo principus, pagal kuriuos bus atrenkami lituanistikos tyrimų projektai. Nustatytomis gairėmis turės remtis Lietuvos mokslo taryba, priimdama finansavimo sprendimus bei nustatydama lituanistikos programines tyrimų kryptis.

Lituanistikos plėtros kryptys parengtos remiantis Mokslo ir studijų įstatymu ir atsižvelgiant į Lietuvos pažangos strategiją „Lietuva 2030“ bei kitus lituanistikos raidą aptariančius dokumentus: Mokslo ir studijų sistemos prognostinį vertinimą, Tarptautinės mokslinės duomenų bazės Lituanistika galimybių studiją, Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų institutų plėtros ir konsolidavimo galimybių studiją.

Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Lietuvos mokslo taryba parengs ir patvirtins Lituanistikos krypčių įgyvendinimo priemonių planą. Tai detalus veiksmų planas, kuriame bus nurodytos veiklos sritys, uždaviniai, įgyvendinimo priemonės, asignavimai bei įgyvendinančios institucijos.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Sukurta medžiaga naujos kartos saulės elementams

Kauno technologijos universiteto (KTU) Organinės chemijos katedros laboratorijose susintetinta medžiaga siūlo kelis kartus pigesnę alternatyvą tai, kuri šiandien naudojama hibridiniuose saulės elementuose. skaityti »

Tarptautinėje biologijos olimpiadoje Danijoje pelnyti sidabro ir bronzos medaliai

26-ojoje tarptautinėje biologijos olimpiadoje Vilniaus licėjaus abiturientas Simonas Vytautas Ašmontas laimėjo sidabrą (mokytoja Alyda Daulenskienė). skaityti »

Kaip lygūs su lygiais: studentai ir mokslininkai KTU „Santakos“ slėnyje

„Mūsų studentai, atlikdami tyrimus, sprendžia realias praktines problemas – jiems pateikiame institute atliekamų tarptautinių projektų užduotis“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) K. Baršausko Ultragarso mokslo instituto tyrėja Elena Jasiūnienė. skaityti »

Kodėl studentai iš Kalifornijos veržiasi į Lietuvą?

Kalifornijos valstybinio politechnikos universiteto profesorius jau trečią kartą atvyksta į Vilniaus Gedimino technikos universitetą, kur organizuojama tarptautinė vasaros mokykla „VGTU-CalPoly‘2015“. skaityti »

ISM studentų iniciatyva – Liuksemburge rungsis dėl Europos verslininkystės skatinimo apdovanojimų vardo

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto studentų atstovybės organizuojamas projektas „Creative Shock” tapo Europos Komisijos inicijuoto ir Ūkio ministerijos vykdyto Europos verslininkystės skatinimo apdovanojimų (EEPA) konkurso nacionalinės atrankos nugalėtojais. skaityti »

VU studentėms – pasaulio vasaros universiados auksas

Liepos 3–14 dienomis Pietų Korėjoje, Gwangju mieste, vyko 28-oji pasaulio vasaros universiada. Lietuvos studentų delegacijos sudėtyje išbandyti savo jėgų vyko dvi Vilniaus universiteto studentės: irkluotoja Milda Valčiukaitė (KF) ir lengvaatletė, šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė (EF). skaityti »

Profesinio mokymo naujovės: stiprinamas ryšys su darbo rinka, įvedamas modulinis mokymas

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė patvirtino bendruosius profesinio mokymo planus artimiausiems dvejiems metams. skaityti »

Duomenų analitika – „karščiausia“ dešimtmečio profesija

Duomenų analitika yra ta specialybė, kurioje atotrūkis tarp rinkos poreikio ir pasiūlos yra vienas iš didžiausių. Žurnalas „Forbes“ skelbia, kad per 2014-uosius duomenų analitikų poreikis įvairiose srityse ženkliai išaugo – kai kuriose iš jų kone 124 procentais. skaityti »

Geriausiems Lietuvos studentams – vardinės LR prezidentų stipendijos

Geriausiems Lietuvos studentams paskirtos vardinės LR prezidentų stipendijos. skaityti »

Vaikas ilgai sėdi prie kompiuterio? Paverskite tai privalumu!

Daugelis tėvelių susiduria su dažna šių laikų problema – vaikai, užuot užsiėmę kita įdomia veikla ar namų ruoša, valandų valandas sėdi prie kompiuterio. Kovoti su šiuo įpročiu dažnai nepadeda nei barimas, nei nustatomas grafikas, nei, kraštutiniais atvejais, išjungiama elektra. skaityti »