Nustatytos lituanistikos plėtros 2012–2020 m. kryptys

Publikuota: 2012 m. lapkričio 14 d. trečiadienis

Sėkminga lituanistikos plėtra – valstybės pamatas ir prioritetas. Siekdama, kad šis prioritetas būtų įgyvendinamas sklandžiai, Vyriausybė patvirtino Lituanistikos mokslinių tyrimų plėtros 2012–2020 metais kryptis.

„Vyriausybės patvirtintos kryptys pirmą kartą praktiškai nustato strategines lituanistikos gaires, – sako švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė. – Itin svarbu, kad dėl prioritetų sutarė platus visų krypčių lituanistų ir lituanistikos ekspertų ratas.“

Lituanistika yra svarbi tautos ir valstybės kaip savarankiškos politinės bendruomenės gyvavimo sąlyga. Ji suprantama ne tik kaip humanitariniai ir socialiniai mokslai, kurių objektas yra Lietuvos valstybės, visuomenės, kultūros, lietuvių tautos, jos kalbos praeitis, dabartis ir ateitis. Lituanistika apibrėžiama pagal savo misiją – puoselėti lietuviškąją tapatybę, prisidėti prie lietuvių tautos ir šalies politinės bendruomenės kultūrinės brandos, kūrybiškumo ir savarankiškumo stiprinimo, prie visaverčio Lietuvos dalyvavimo pasaulio kultūros ir mokslo poliloge.

Lituanistikos plėtros krypčių dokumentas apibūdina esamą lituanistinių tyrimų būklę, nusako vertybines nuostatas ir plėtros prielaidas, kuriomis remiantis nustatomi lituanistikos tyrimų prioritetai, skatinantys lituanistikos mokslinių tyrimų atsinaujinimą per artimiausią dešimtmetį. Kryptys skiriamos mokslo ir studijų politiką įgyvendinančioms institucijoms, akademinei bendruomenei ir visuomenei. Jos teikia orientyrus ilgalaikei lituanistikos mokslo politikai formuoti ir įgyvendinti.

Lituanistikos mokslinių tyrimų plėtros 2012–2020 metų kryptys suformuluotos pagal ekspertų darbo grupės pasiūlymus dėl lituanistikos plėtros gairių. Lituanistikos gairių rengimą inicijavo Ministro Pirmininko vadovaujama Lituanistikos plėtros komisija. 2011 m. sudaryta darbo grupė išnagrinėjo esamą lituanistikos mokslinių tyrimų ir socialinės, kultūrinės plėtros finansavimo padėtį ir pateikė siūlymus dėl finansavimo tobulinimo bei lituanistikos institutų vykdomų nematerialiojo ir dokumentinio lituanistikos paveldo kaupimo ir sklaidos darbų finansavimo galimybių.

Lituanistikos gairės visuomenei ir akademinei bendruomenei pristatytos ir aptartos kovo mėnesį. Visų tyrimų krypčių ir institucijų lituanistai sutarė dėl mokslinių tyrimų organizavimo būdų, priemonių ir metodologijų prioritetų.

Lituanistikos plėtros kryptys pabrėžia strateginius Lietuvos valstybei ir visuomenei tyrimus, aukščiausio lygio mokslinį potencialą, skirtingų tyrėjų kartų ir institucijų bendradarbiavimą, inovatyvias idėjas, modernias metodologijas, integraciją į tarptautinius humanitarinių ir socialinių mokslų tinklus, bendrą informacinę lituanistikos duomenų infrastruktūrą, lituanistikos tyrimų sklaidą visuomenėje.

Dokumente išskiriama per 20 prioritetinių lituanistikos mokslinių tyrimų temų. Tarp jų – ne tik tradiciniai paveldo tyrimai, bet ir itin aktualūs šiuolaikiniai iššūkiai, tokie kaip dabartinės lietuvių kalbos ir kalbinės sąmonės kaita, globalizacijos ir Europos integracijos poveikis Lietuvai, naujausių laikų Lietuvos politinės ir teisinės sistemos transformacijos, migracija ir diaspora, vizualiosios kultūros plėtra.

Plėtros krypčių dokumentas neriboja temų pasirinkimo, tačiau aiškiai nurodo principus, pagal kuriuos bus atrenkami lituanistikos tyrimų projektai. Nustatytomis gairėmis turės remtis Lietuvos mokslo taryba, priimdama finansavimo sprendimus bei nustatydama lituanistikos programines tyrimų kryptis.

Lituanistikos plėtros kryptys parengtos remiantis Mokslo ir studijų įstatymu ir atsižvelgiant į Lietuvos pažangos strategiją „Lietuva 2030“ bei kitus lituanistikos raidą aptariančius dokumentus: Mokslo ir studijų sistemos prognostinį vertinimą, Tarptautinės mokslinės duomenų bazės Lituanistika galimybių studiją, Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų institutų plėtros ir konsolidavimo galimybių studiją.

Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Lietuvos mokslo taryba parengs ir patvirtins Lituanistikos krypčių įgyvendinimo priemonių planą. Tai detalus veiksmų planas, kuriame bus nurodytos veiklos sritys, uždaviniai, įgyvendinimo priemonės, asignavimai bei įgyvendinančios institucijos.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Inovacijų ir technologijų vadyba: arba kas naujo inovacijų diegimo skatinime?

Birželio 5 dieną diplomus atsiima pirmoji Inovacijų ir technologijų vadybos magistro programos studentų laida. ISM Vadybos ir ekonomikos universitete ši programa buvo sukurta projekto „Inovacijų vadyba ir technologijų perdavimas“ metu. skaityti »

LEU patvirtinta nauja studijų programa chemijos ir fizikos mokymas

Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Gamtos, matematikos ir technologijų fakultete nuo šių mokslo metų studentai galės studijuoti naują bakalauro studijų programą – chemijos ir fizikos mokymą. skaityti »

Molėtų astronomijos observatoriją papildys naujas žvaigždžių stebėjimo prietaisas

Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Molėtų astronomijos observatorijoje artėja didelės permainos. Birželio 13 d. 1,65 m teleskopo bokšte prasidės naujo žvaigždžių stebėjimo prietaiso – Molėtų astronomijos observatorijos spektrografo (MAOS)instaliacija. skaityti »

Rašto darbų pardavimas ir pirkimas turi būti baudžiamas administracine nuobauda

Lietuvos studentų sąjunga (LSS) pristatė tyrimą „Akademinio sąžiningumo indeksas 2015“. Trečią kartą atliekamo tyrimo tikslas – nustatyti, kiek paplitęs nesąžiningas elgesys Lietuvos aukštosiose mokyklose ir atrasti būdų su juo kovoti. skaityti »

Kanų ir Vilniaus universitetai pasirašė bendradarbiavimo sutartį

Siekiant skatinti bendrus mokslinius tyrimus ir jų plėtrą skaitmeninės patologijos vaizdų automatinio apdorojimo ir analizės srityje, Kanų universiteto rektorius prof. Pierre‘as Sineux‘as ir Vilniaus universiteto rektorius prof. Artūras Žukauskas pasirašė preliminarų bendradarbiavimo šioje srityje susitarimą. skaityti »

KTU studentės sukūrė savaime išdžiūstantį rankšluostį ir šviečiantį antkaklį

Neseniai vykusioje jaunųjų mokslininkų darbų parodoje KTU „Technorama 2015“ dalyvavusios Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) studentės įrodė, kad kurti naujus produktus gali ne tik studijuojantys inžinerinius ar technologinius mokslus. skaityti »

Prisiekė švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė

Seimo rytiniame posėdyje prisiekė švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. Priesaiką priėmė Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė. skaityti »

Būsimi studentai raginami nesibaiminti motyvacijos įvertinimo

Abiturientai kviečiami studijuoti Lietuvos edukologijos universitete (LEU) ir tapti ateities mokytojais. Jiems siūlomos įvairios pedagogų rengimo programos, kurias baigus suteikiamas dalyko pedagogikos ir pasirinktos programos bakalauro laipsnis bei pedagogo kvalifikacija. skaityti »

LEU rektoriui suteiktas Garbės mecenato vardas

Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universitetas, šiemet švenčiantis garbingą 20-ties metų jubiliejų, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) rektoriui akademikui Algirdui Gaižučiui suteikė Garbės mecenato vardą. skaityti »

Lietuvių mokslininkui – auksinis garbės prizas už fundamentinio mokslo vystymą

Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) mokslininkas prof. habil. dr. Steponas Ašmontas prestižiniame mokslininkų renginyje buvo apdovanotas auksiniu garbės prizu už fundamentinio mokslo vystymą. Paryžiuje vykusiame XVI Tarptautiniame termoelektros forume jis skaitė kviestinį pranešimą. skaityti »