Nustatytos lituanistikos plėtros 2012–2020 m. kryptys

Publikuota: 2012 m. lapkričio 14 d. trečiadienis

Sėkminga lituanistikos plėtra – valstybės pamatas ir prioritetas. Siekdama, kad šis prioritetas būtų įgyvendinamas sklandžiai, Vyriausybė patvirtino Lituanistikos mokslinių tyrimų plėtros 2012–2020 metais kryptis.

„Vyriausybės patvirtintos kryptys pirmą kartą praktiškai nustato strategines lituanistikos gaires, – sako švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė. – Itin svarbu, kad dėl prioritetų sutarė platus visų krypčių lituanistų ir lituanistikos ekspertų ratas.“

Lituanistika yra svarbi tautos ir valstybės kaip savarankiškos politinės bendruomenės gyvavimo sąlyga. Ji suprantama ne tik kaip humanitariniai ir socialiniai mokslai, kurių objektas yra Lietuvos valstybės, visuomenės, kultūros, lietuvių tautos, jos kalbos praeitis, dabartis ir ateitis. Lituanistika apibrėžiama pagal savo misiją – puoselėti lietuviškąją tapatybę, prisidėti prie lietuvių tautos ir šalies politinės bendruomenės kultūrinės brandos, kūrybiškumo ir savarankiškumo stiprinimo, prie visaverčio Lietuvos dalyvavimo pasaulio kultūros ir mokslo poliloge.

Lituanistikos plėtros krypčių dokumentas apibūdina esamą lituanistinių tyrimų būklę, nusako vertybines nuostatas ir plėtros prielaidas, kuriomis remiantis nustatomi lituanistikos tyrimų prioritetai, skatinantys lituanistikos mokslinių tyrimų atsinaujinimą per artimiausią dešimtmetį. Kryptys skiriamos mokslo ir studijų politiką įgyvendinančioms institucijoms, akademinei bendruomenei ir visuomenei. Jos teikia orientyrus ilgalaikei lituanistikos mokslo politikai formuoti ir įgyvendinti.

Lituanistikos mokslinių tyrimų plėtros 2012–2020 metų kryptys suformuluotos pagal ekspertų darbo grupės pasiūlymus dėl lituanistikos plėtros gairių. Lituanistikos gairių rengimą inicijavo Ministro Pirmininko vadovaujama Lituanistikos plėtros komisija. 2011 m. sudaryta darbo grupė išnagrinėjo esamą lituanistikos mokslinių tyrimų ir socialinės, kultūrinės plėtros finansavimo padėtį ir pateikė siūlymus dėl finansavimo tobulinimo bei lituanistikos institutų vykdomų nematerialiojo ir dokumentinio lituanistikos paveldo kaupimo ir sklaidos darbų finansavimo galimybių.

Lituanistikos gairės visuomenei ir akademinei bendruomenei pristatytos ir aptartos kovo mėnesį. Visų tyrimų krypčių ir institucijų lituanistai sutarė dėl mokslinių tyrimų organizavimo būdų, priemonių ir metodologijų prioritetų.

Lituanistikos plėtros kryptys pabrėžia strateginius Lietuvos valstybei ir visuomenei tyrimus, aukščiausio lygio mokslinį potencialą, skirtingų tyrėjų kartų ir institucijų bendradarbiavimą, inovatyvias idėjas, modernias metodologijas, integraciją į tarptautinius humanitarinių ir socialinių mokslų tinklus, bendrą informacinę lituanistikos duomenų infrastruktūrą, lituanistikos tyrimų sklaidą visuomenėje.

Dokumente išskiriama per 20 prioritetinių lituanistikos mokslinių tyrimų temų. Tarp jų – ne tik tradiciniai paveldo tyrimai, bet ir itin aktualūs šiuolaikiniai iššūkiai, tokie kaip dabartinės lietuvių kalbos ir kalbinės sąmonės kaita, globalizacijos ir Europos integracijos poveikis Lietuvai, naujausių laikų Lietuvos politinės ir teisinės sistemos transformacijos, migracija ir diaspora, vizualiosios kultūros plėtra.

Plėtros krypčių dokumentas neriboja temų pasirinkimo, tačiau aiškiai nurodo principus, pagal kuriuos bus atrenkami lituanistikos tyrimų projektai. Nustatytomis gairėmis turės remtis Lietuvos mokslo taryba, priimdama finansavimo sprendimus bei nustatydama lituanistikos programines tyrimų kryptis.

Lituanistikos plėtros kryptys parengtos remiantis Mokslo ir studijų įstatymu ir atsižvelgiant į Lietuvos pažangos strategiją „Lietuva 2030“ bei kitus lituanistikos raidą aptariančius dokumentus: Mokslo ir studijų sistemos prognostinį vertinimą, Tarptautinės mokslinės duomenų bazės Lituanistika galimybių studiją, Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų institutų plėtros ir konsolidavimo galimybių studiją.

Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Lietuvos mokslo taryba parengs ir patvirtins Lituanistikos krypčių įgyvendinimo priemonių planą. Tai detalus veiksmų planas, kuriame bus nurodytos veiklos sritys, uždaviniai, įgyvendinimo priemonės, asignavimai bei įgyvendinančios institucijos.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Kultūros ministerija ir Socialinių mokslų kolegija pasirašys bendradarbiavimo sutartį

Š. m. birželio 2 d., 13 val., Socialinių mokslų kolegijoje (Kalvarijų g. 137E) vyks iškilminga LR kultūros ministerijos ir Socialinių mokslų kolegijos bendradarbiavimo sutarties pasirašymo ceremonija. skaityti »

Numatoma stiprinti mokinių finansinį raštingumą

Planuojama, kad Lietuvos bankas, Švietimo ir mokslo ministerija, bendradarbiaudami su kitomis atsakingomis institucijomis, parengs integruotą priemonių ir veiksmų planą, apimsiantį svarbiausių finansinio raštingumo žinių, gebėjimų, įgūdžių ugdymą nuo mažų dienų. skaityti »

LEU mokslininkai vis labiau įsitraukia į mokslo, verslo ir kultūros bendradarbiavimą

Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) aktyviai prisideda prie verslo, mokslo ir kultūros bendradarbiavimo. Autentiškame XIX a. pramonės paveldo objekte – buvusiame alaus daryklos bokšte Stakliškėse (Prienų r.) – įkurtas unikalus Midaus muziejus. skaityti »

Balstogės universitetas rengia šventę Vilniuje

Balstogės universiteto filialas Vilniuje gegužės 28-30 d. organizuoja studentų šventę „JUWENALIA 2015“. Jos metu vyksta kultūriniai ir sportiniai renginiai. skaityti »

Pradeda veikti didžiausias Baltijos šalyse mokslinių tyrimų duomenų archyvas

Nuo šių metų birželio 1 d. svetainė www.midas.lt taps svarbiausia skaitmenine platforma Lietuvos mokslininkams, studentams ir kitiems su moksliniais tyrimais susijusiems asmenims bei institucijoms. skaityti »

Įmonės apdovanojo kūrybiškiausius ir perspektyviausius studentus

Š. m. gegužės 26-osios vakarą Vilniaus kolegijos Menų ir kūrybinių technologijų fakultete vyko konkurso „Auksinė ateities perspektyva“ finalinis renginys ir iškilminga nugalėtojų apdovanojimo ceremonija. skaityti »

VGTU studentams – pažintis su informacinių ir bankinių technologijų naujovėmis

Š. m. kovą Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) praūžusi kasmetė Karjeros mugė netruko sulaukti atgarsio. Gegužės 26–27 dienomis VGTU studentai svečiavosi Vilniuje įsikūrusiame įmonių grupės „Penki kontinentai“ biure, kur jiems buvo suteikta galimybė daugiau sužinoti apie bendrovės kasdienę veiklą, produktus ir paslaugas, pasiekimus, ateities planus. skaityti »

Tarp geriausių ES žinovų – ir VU studentas

Gegužės 22 d. Europos namuose vykusiame Europos egzamino finale varžėsi 75 dalyviai. Paaiškėjo Europos Sąjungos žinovai tarp mokinių, mokytojų, organizacijų atstovų ir internautų. skaityti »

Japonijoje pristatomas Lietuvos mokslo ir inovacijų potencialas

Gegužės 25–29 d. Lietuvos delegacija, vadovaujama švietimo ir mokslo viceministrės Svetlanos Kauzonienės, lankosi Japonijoje. skaityti »

Patvirtinta lituanistikos raidai svarbi mokslinių tyrimų finansavimo programa

Lietuvos mokslo taryba rengiasi naujam lituanistinių tyrimų ir jų sklaidos finansavimo etapui. Gegužės pradžioje LR Švietimo ir mokslo ministrui patvirtinus Valstybinę lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programą, į pirmąjį paraiškų konkursą šalies mokslininkus Taryba planuoja pakviesti jau šių metų rudenį. skaityti »