Nustatytos lituanistikos plėtros 2012–2020 m. kryptys

Publikuota: 2012 m. lapkričio 14 d. trečiadienis

Sėkminga lituanistikos plėtra – valstybės pamatas ir prioritetas. Siekdama, kad šis prioritetas būtų įgyvendinamas sklandžiai, Vyriausybė patvirtino Lituanistikos mokslinių tyrimų plėtros 2012–2020 metais kryptis.

„Vyriausybės patvirtintos kryptys pirmą kartą praktiškai nustato strategines lituanistikos gaires, – sako švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė. – Itin svarbu, kad dėl prioritetų sutarė platus visų krypčių lituanistų ir lituanistikos ekspertų ratas.“

Lituanistika yra svarbi tautos ir valstybės kaip savarankiškos politinės bendruomenės gyvavimo sąlyga. Ji suprantama ne tik kaip humanitariniai ir socialiniai mokslai, kurių objektas yra Lietuvos valstybės, visuomenės, kultūros, lietuvių tautos, jos kalbos praeitis, dabartis ir ateitis. Lituanistika apibrėžiama pagal savo misiją – puoselėti lietuviškąją tapatybę, prisidėti prie lietuvių tautos ir šalies politinės bendruomenės kultūrinės brandos, kūrybiškumo ir savarankiškumo stiprinimo, prie visaverčio Lietuvos dalyvavimo pasaulio kultūros ir mokslo poliloge.

Lituanistikos plėtros krypčių dokumentas apibūdina esamą lituanistinių tyrimų būklę, nusako vertybines nuostatas ir plėtros prielaidas, kuriomis remiantis nustatomi lituanistikos tyrimų prioritetai, skatinantys lituanistikos mokslinių tyrimų atsinaujinimą per artimiausią dešimtmetį. Kryptys skiriamos mokslo ir studijų politiką įgyvendinančioms institucijoms, akademinei bendruomenei ir visuomenei. Jos teikia orientyrus ilgalaikei lituanistikos mokslo politikai formuoti ir įgyvendinti.

Lituanistikos mokslinių tyrimų plėtros 2012–2020 metų kryptys suformuluotos pagal ekspertų darbo grupės pasiūlymus dėl lituanistikos plėtros gairių. Lituanistikos gairių rengimą inicijavo Ministro Pirmininko vadovaujama Lituanistikos plėtros komisija. 2011 m. sudaryta darbo grupė išnagrinėjo esamą lituanistikos mokslinių tyrimų ir socialinės, kultūrinės plėtros finansavimo padėtį ir pateikė siūlymus dėl finansavimo tobulinimo bei lituanistikos institutų vykdomų nematerialiojo ir dokumentinio lituanistikos paveldo kaupimo ir sklaidos darbų finansavimo galimybių.

Lituanistikos gairės visuomenei ir akademinei bendruomenei pristatytos ir aptartos kovo mėnesį. Visų tyrimų krypčių ir institucijų lituanistai sutarė dėl mokslinių tyrimų organizavimo būdų, priemonių ir metodologijų prioritetų.

Lituanistikos plėtros kryptys pabrėžia strateginius Lietuvos valstybei ir visuomenei tyrimus, aukščiausio lygio mokslinį potencialą, skirtingų tyrėjų kartų ir institucijų bendradarbiavimą, inovatyvias idėjas, modernias metodologijas, integraciją į tarptautinius humanitarinių ir socialinių mokslų tinklus, bendrą informacinę lituanistikos duomenų infrastruktūrą, lituanistikos tyrimų sklaidą visuomenėje.

Dokumente išskiriama per 20 prioritetinių lituanistikos mokslinių tyrimų temų. Tarp jų – ne tik tradiciniai paveldo tyrimai, bet ir itin aktualūs šiuolaikiniai iššūkiai, tokie kaip dabartinės lietuvių kalbos ir kalbinės sąmonės kaita, globalizacijos ir Europos integracijos poveikis Lietuvai, naujausių laikų Lietuvos politinės ir teisinės sistemos transformacijos, migracija ir diaspora, vizualiosios kultūros plėtra.

Plėtros krypčių dokumentas neriboja temų pasirinkimo, tačiau aiškiai nurodo principus, pagal kuriuos bus atrenkami lituanistikos tyrimų projektai. Nustatytomis gairėmis turės remtis Lietuvos mokslo taryba, priimdama finansavimo sprendimus bei nustatydama lituanistikos programines tyrimų kryptis.

Lituanistikos plėtros kryptys parengtos remiantis Mokslo ir studijų įstatymu ir atsižvelgiant į Lietuvos pažangos strategiją „Lietuva 2030“ bei kitus lituanistikos raidą aptariančius dokumentus: Mokslo ir studijų sistemos prognostinį vertinimą, Tarptautinės mokslinės duomenų bazės Lituanistika galimybių studiją, Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų institutų plėtros ir konsolidavimo galimybių studiją.

Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Lietuvos mokslo taryba parengs ir patvirtins Lituanistikos krypčių įgyvendinimo priemonių planą. Tai detalus veiksmų planas, kuriame bus nurodytos veiklos sritys, uždaviniai, įgyvendinimo priemonės, asignavimai bei įgyvendinančios institucijos.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Dainius Pavalkis: mokslas deda pamatus gerovės visuomenei

Mokslininkai analizuos mūsų visuomenės reikmes ir siūlys būdus, kaip galima sukurti visoms socialinėms grupėms palankią aplinką. Tokio tikslo sieks švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio patvirtinta nacionalinė mokslo programa „Gerovės visuomenė“. skaityti »

Tarptautiniame reitinge „U-Multirank“ – aukščiausi KTU įvertinimai

Paskelbtas antrasis tarptautinis „U-Multirank“ reitingas, kuriame šiemet dalyvavo 1 200 aukštųjų mokyklų iš 83 pasaulio šalių. Kauno technologijos universitetas (KTU) šiame reitinge gavo net 9 aukščiausius įvertinimus keturiose kategorijose (iš penkių). skaityti »

Vilniuje vyko SMK studentų idėjų mugė „Verslo pumpurai“

2015 m. kovo 26 d. Socialinių mokslų kolegijoje vyko SMK studentų idėjų mugė „Verslo pumpurai“, kurioje SMK studentų komandos iš Vilniaus ir Klaipėdos pristatė savo verslo idėjas SMK socialiniams partneriams, verslumą skatinančių organizacijų atstovams, verslo įmonių atstovams, dėstytojams ir kitiems studentams. skaityti »

Jaunieji elektronikai pristatė mokslinius tyrimus

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Elektronikos fakultete vyko aštuonioliktoji Lietuvos jaunųjų mokslininkų konferencija „Elektronika ir elektrotechnika“. skaityti »

SMK organizuojami atviri mokymai įmonių specialistams

Socialinių mokslų kolegijos Mokslo ir verslo centras, palaikydamas mokymosi visą gyvenimą iniciatyvas, kviečia į atvirus seminarus, organizuojamus Klaipėdoje jau š. m. balandžio mėnesį. skaityti »

LEU rektorius akademikas Algirdas Gaižutis susitiko su prof. dr. Rafailu Musa Hasanovu

2015 m. kovo 26 d. Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) rektorius akademikas Algirdas Gaižutis susitiko su prof. dr. Rafailu Musa Hasanovu. skaityti »

VGTU potencialą vertino Europos Komisijos atstovai

Kovo 24-ąją Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) viešėjo Europos Komisijos atstovai, kurie vertino aukštosios mokyklos galimybes vykdyti Europos Sąjungos (ES) finansuojamus projektus. skaityti »

ŠMM kviečia teikti kandidatus užsienio lietuvių mokslo premijoms

Švietimo ir mokslo ministerija kviečia teikti kandidatūras užsienio lietuvių mokslo premijoms. Už tarptautinio lygio mokslo pasiekimus ir bendradarbiavimą su Lietuva šiemet numatoma apdovanoti tris užsienio lietuvius mokslininkus. skaityti »

KTU gimnazija turi naują vadovą

Kovo 25 d. išrinktas naujasis Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazijos direktorius. Juo tapo Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos fizikos mokytojas 30 m. Tomas Kivaras. skaityti »

Moksleiviai dar gali pakliūti į „Jaunojo pedagogo akademiją“

Vasario mėnesį Lietuvos edukologijos universitete (LEU) startavo „Jaunojo pedagogo akademija“, kuri kasmet sukviečia gabiausius Lietuvos moksleivius „pasimatuoti“ pedagogo profesiją ir suteikia galimybę susipažinti su universitetu ir pajusti studentiško gyvenimo skonį. skaityti »