Nustatytos lituanistikos plėtros 2012–2020 m. kryptys

Publikuota: 2012 m. lapkričio 14 d. trečiadienis

Sėkminga lituanistikos plėtra – valstybės pamatas ir prioritetas. Siekdama, kad šis prioritetas būtų įgyvendinamas sklandžiai, Vyriausybė patvirtino Lituanistikos mokslinių tyrimų plėtros 2012–2020 metais kryptis.

„Vyriausybės patvirtintos kryptys pirmą kartą praktiškai nustato strategines lituanistikos gaires, – sako švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė. – Itin svarbu, kad dėl prioritetų sutarė platus visų krypčių lituanistų ir lituanistikos ekspertų ratas.“

Lituanistika yra svarbi tautos ir valstybės kaip savarankiškos politinės bendruomenės gyvavimo sąlyga. Ji suprantama ne tik kaip humanitariniai ir socialiniai mokslai, kurių objektas yra Lietuvos valstybės, visuomenės, kultūros, lietuvių tautos, jos kalbos praeitis, dabartis ir ateitis. Lituanistika apibrėžiama pagal savo misiją – puoselėti lietuviškąją tapatybę, prisidėti prie lietuvių tautos ir šalies politinės bendruomenės kultūrinės brandos, kūrybiškumo ir savarankiškumo stiprinimo, prie visaverčio Lietuvos dalyvavimo pasaulio kultūros ir mokslo poliloge.

Lituanistikos plėtros krypčių dokumentas apibūdina esamą lituanistinių tyrimų būklę, nusako vertybines nuostatas ir plėtros prielaidas, kuriomis remiantis nustatomi lituanistikos tyrimų prioritetai, skatinantys lituanistikos mokslinių tyrimų atsinaujinimą per artimiausią dešimtmetį. Kryptys skiriamos mokslo ir studijų politiką įgyvendinančioms institucijoms, akademinei bendruomenei ir visuomenei. Jos teikia orientyrus ilgalaikei lituanistikos mokslo politikai formuoti ir įgyvendinti.

Lituanistikos mokslinių tyrimų plėtros 2012–2020 metų kryptys suformuluotos pagal ekspertų darbo grupės pasiūlymus dėl lituanistikos plėtros gairių. Lituanistikos gairių rengimą inicijavo Ministro Pirmininko vadovaujama Lituanistikos plėtros komisija. 2011 m. sudaryta darbo grupė išnagrinėjo esamą lituanistikos mokslinių tyrimų ir socialinės, kultūrinės plėtros finansavimo padėtį ir pateikė siūlymus dėl finansavimo tobulinimo bei lituanistikos institutų vykdomų nematerialiojo ir dokumentinio lituanistikos paveldo kaupimo ir sklaidos darbų finansavimo galimybių.

Lituanistikos gairės visuomenei ir akademinei bendruomenei pristatytos ir aptartos kovo mėnesį. Visų tyrimų krypčių ir institucijų lituanistai sutarė dėl mokslinių tyrimų organizavimo būdų, priemonių ir metodologijų prioritetų.

Lituanistikos plėtros kryptys pabrėžia strateginius Lietuvos valstybei ir visuomenei tyrimus, aukščiausio lygio mokslinį potencialą, skirtingų tyrėjų kartų ir institucijų bendradarbiavimą, inovatyvias idėjas, modernias metodologijas, integraciją į tarptautinius humanitarinių ir socialinių mokslų tinklus, bendrą informacinę lituanistikos duomenų infrastruktūrą, lituanistikos tyrimų sklaidą visuomenėje.

Dokumente išskiriama per 20 prioritetinių lituanistikos mokslinių tyrimų temų. Tarp jų – ne tik tradiciniai paveldo tyrimai, bet ir itin aktualūs šiuolaikiniai iššūkiai, tokie kaip dabartinės lietuvių kalbos ir kalbinės sąmonės kaita, globalizacijos ir Europos integracijos poveikis Lietuvai, naujausių laikų Lietuvos politinės ir teisinės sistemos transformacijos, migracija ir diaspora, vizualiosios kultūros plėtra.

Plėtros krypčių dokumentas neriboja temų pasirinkimo, tačiau aiškiai nurodo principus, pagal kuriuos bus atrenkami lituanistikos tyrimų projektai. Nustatytomis gairėmis turės remtis Lietuvos mokslo taryba, priimdama finansavimo sprendimus bei nustatydama lituanistikos programines tyrimų kryptis.

Lituanistikos plėtros kryptys parengtos remiantis Mokslo ir studijų įstatymu ir atsižvelgiant į Lietuvos pažangos strategiją „Lietuva 2030“ bei kitus lituanistikos raidą aptariančius dokumentus: Mokslo ir studijų sistemos prognostinį vertinimą, Tarptautinės mokslinės duomenų bazės Lituanistika galimybių studiją, Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų institutų plėtros ir konsolidavimo galimybių studiją.

Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Lietuvos mokslo taryba parengs ir patvirtins Lituanistikos krypčių įgyvendinimo priemonių planą. Tai detalus veiksmų planas, kuriame bus nurodytos veiklos sritys, uždaviniai, įgyvendinimo priemonės, asignavimai bei įgyvendinančios institucijos.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Abiturientai egzaminams galės ruoštis naudodamiesi išmaniuoju telefonu

Leidykla „Šviesa“ pristatė pirmą Lietuvoje nemokamą mobiliąją programėlę „Prieš egzaminą“, skirtą ruoštis brandos egzaminų testams. skaityti »

Švietimo ir mokslo viceministrė akcentuoja efektyvios inovacijų sistemos svarbą

LR Prezidentūroje surengtame forume „Mokslo ir verslo partnerystė: misija įmanoma“ švietimo ir mokslo viceministrė Svetlana Kauzonienė pabrėžė poreikį sukurti efektyvią inovacijų sistemą. skaityti »

Skelbiamas 2015 m. Kalbos premijos konkursas

Lietuvos Respublikos Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, vadovaudamasi 2011 m. kovo 24 d. Seimo nutarimu Nr. XI-1297, skelbia 2015 metų Kalbos premijos konkursą. skaityti »

Naujuoju Vilniaus universiteto rektoriumi tapo prof. Artūras Žukauskas

Vilniaus universiteto Taryba kovo 12 d. išrinko naująjį universiteto vadovą. Nuo šiol didžiausiai aukštajai mokyklai Lietuvoje vadovaus prof. habil. dr. Artūras Žukauskas. skaityti »

Premjeras pedagogams įteikė Metų mokytojo premijas

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius penkiems Lietuvos pedagogams įteikė 2014 Metų mokytojų premijas ir pasveikino juos artėjančių 25-ųjų Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metinių proga. Premijomis apdovanota Vilija Meškaitienė, Algirdas Kiškis, Mindaugas Bartkus, Tatjana Kriliuvienė ir Anna Mažuolienė. skaityti »

LEU vyksta Nacionalinės moksleivių akademijos sesija

Lietuvos mokslo akademijos kasmet rengiamose Lietuvos mokslo premijos laureato diplomų teikimo iškilmėse apdovanoti du Lietuvos mokslo tarybos VIII kadencijos nariai – prof. Pavelas Duchovskis ir prof. Rimvydas Simutis. skaityti »

Tautinės dainos atspindi jaunimo meilę Lietuvai

VU choro „Virgo“ merginos sveikina Lietuvą su nepriklausomybės atkūrimo 25-mečiu ir kviečia žiūrėti vaizdo sveikinimą, kuriame jos atvirai ir linksmai kalba, kas joms yra Lietuva ir lietuvybė. skaityti »

VDU japonų ir lietuvių studentai surengs konferenciją

Kovo 11–13 d. Vytauto Didžiojo universitete lankysis delegacija iš Bunkyo Gakuin universiteto Japonijoje, kurios vizitą koordinuoja Azijos studijų centras ir VDU japonistikos klubas „Hashi“. skaityti »

Minimali stojamojo balo kartelė – būtina studijų kokybės sąlyga

Į Švietimo ir mokslo ministerijos raginimą įsivesti stojamojo balo kartelę atsiliepė trys ketvirtadaliai – 21 iš 27 – valstybinių aukštųjų mokyklų: 13 iš 14 universitetų ir 8 iš 13 kolegijų. skaityti »

Lietuvos universitetai išlaiko panašias pozicijas

Remiantis naujausiais reitingavimo sistemos Webometrics duomenimis, pirmaujančių Lietuvos universitetų eilė nepakito. skaityti »