Nustatytos lituanistikos plėtros 2012–2020 m. kryptys

Publikuota: 2012 m. lapkričio 14 d. trečiadienis

Sėkminga lituanistikos plėtra – valstybės pamatas ir prioritetas. Siekdama, kad šis prioritetas būtų įgyvendinamas sklandžiai, Vyriausybė patvirtino Lituanistikos mokslinių tyrimų plėtros 2012–2020 metais kryptis.

„Vyriausybės patvirtintos kryptys pirmą kartą praktiškai nustato strategines lituanistikos gaires, – sako švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė. – Itin svarbu, kad dėl prioritetų sutarė platus visų krypčių lituanistų ir lituanistikos ekspertų ratas.“

Lituanistika yra svarbi tautos ir valstybės kaip savarankiškos politinės bendruomenės gyvavimo sąlyga. Ji suprantama ne tik kaip humanitariniai ir socialiniai mokslai, kurių objektas yra Lietuvos valstybės, visuomenės, kultūros, lietuvių tautos, jos kalbos praeitis, dabartis ir ateitis. Lituanistika apibrėžiama pagal savo misiją – puoselėti lietuviškąją tapatybę, prisidėti prie lietuvių tautos ir šalies politinės bendruomenės kultūrinės brandos, kūrybiškumo ir savarankiškumo stiprinimo, prie visaverčio Lietuvos dalyvavimo pasaulio kultūros ir mokslo poliloge.

Lituanistikos plėtros krypčių dokumentas apibūdina esamą lituanistinių tyrimų būklę, nusako vertybines nuostatas ir plėtros prielaidas, kuriomis remiantis nustatomi lituanistikos tyrimų prioritetai, skatinantys lituanistikos mokslinių tyrimų atsinaujinimą per artimiausią dešimtmetį. Kryptys skiriamos mokslo ir studijų politiką įgyvendinančioms institucijoms, akademinei bendruomenei ir visuomenei. Jos teikia orientyrus ilgalaikei lituanistikos mokslo politikai formuoti ir įgyvendinti.

Lituanistikos mokslinių tyrimų plėtros 2012–2020 metų kryptys suformuluotos pagal ekspertų darbo grupės pasiūlymus dėl lituanistikos plėtros gairių. Lituanistikos gairių rengimą inicijavo Ministro Pirmininko vadovaujama Lituanistikos plėtros komisija. 2011 m. sudaryta darbo grupė išnagrinėjo esamą lituanistikos mokslinių tyrimų ir socialinės, kultūrinės plėtros finansavimo padėtį ir pateikė siūlymus dėl finansavimo tobulinimo bei lituanistikos institutų vykdomų nematerialiojo ir dokumentinio lituanistikos paveldo kaupimo ir sklaidos darbų finansavimo galimybių.

Lituanistikos gairės visuomenei ir akademinei bendruomenei pristatytos ir aptartos kovo mėnesį. Visų tyrimų krypčių ir institucijų lituanistai sutarė dėl mokslinių tyrimų organizavimo būdų, priemonių ir metodologijų prioritetų.

Lituanistikos plėtros kryptys pabrėžia strateginius Lietuvos valstybei ir visuomenei tyrimus, aukščiausio lygio mokslinį potencialą, skirtingų tyrėjų kartų ir institucijų bendradarbiavimą, inovatyvias idėjas, modernias metodologijas, integraciją į tarptautinius humanitarinių ir socialinių mokslų tinklus, bendrą informacinę lituanistikos duomenų infrastruktūrą, lituanistikos tyrimų sklaidą visuomenėje.

Dokumente išskiriama per 20 prioritetinių lituanistikos mokslinių tyrimų temų. Tarp jų – ne tik tradiciniai paveldo tyrimai, bet ir itin aktualūs šiuolaikiniai iššūkiai, tokie kaip dabartinės lietuvių kalbos ir kalbinės sąmonės kaita, globalizacijos ir Europos integracijos poveikis Lietuvai, naujausių laikų Lietuvos politinės ir teisinės sistemos transformacijos, migracija ir diaspora, vizualiosios kultūros plėtra.

Plėtros krypčių dokumentas neriboja temų pasirinkimo, tačiau aiškiai nurodo principus, pagal kuriuos bus atrenkami lituanistikos tyrimų projektai. Nustatytomis gairėmis turės remtis Lietuvos mokslo taryba, priimdama finansavimo sprendimus bei nustatydama lituanistikos programines tyrimų kryptis.

Lituanistikos plėtros kryptys parengtos remiantis Mokslo ir studijų įstatymu ir atsižvelgiant į Lietuvos pažangos strategiją „Lietuva 2030“ bei kitus lituanistikos raidą aptariančius dokumentus: Mokslo ir studijų sistemos prognostinį vertinimą, Tarptautinės mokslinės duomenų bazės Lituanistika galimybių studiją, Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų institutų plėtros ir konsolidavimo galimybių studiją.

Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Lietuvos mokslo taryba parengs ir patvirtins Lituanistikos krypčių įgyvendinimo priemonių planą. Tai detalus veiksmų planas, kuriame bus nurodytos veiklos sritys, uždaviniai, įgyvendinimo priemonės, asignavimai bei įgyvendinančios institucijos.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

KTU fakultete Panevėžyje – pirmasis šalyje Technologijų mokymo centras moksleiviams

KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakultete (Nemuno g. 33) duris atvers pirmasis Lietuvoje moksleivių ir studentų Technologijų mokymo centras. skaityti »

Lietuvos edukologijos universitetas siekia būti prieinamesnis

2015 m. pretenduojantiems gauti valstybės finansavimą studijoms reikės būti išlaikius bent du brandos egzaminus. skaityti »

ISM pradeda išankstinį priėmimą į bakalauro studijas

ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas vasario 1 d. pradeda išankstinį priėmimą į bakalauro studijų programas. skaityti »

Vilniuje duris atvers regionui svarbus praktinio mokymo centras

Sausio 30 d. 12 val. Vilniaus Paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centre, įsikūrusiame Didlaukio g. 83, bus oficialiai atidarytas Aptarnavimo paslaugų sektorinis praktinio mokymo centras. skaityti »

Paaiškėjo labiausiai inovacijoms pasirengusi mokykla Lietuvoje

Mokyklos iš visos Lietuvos gyvena technologinių pokyčių ritmu. 28 mokyklos, dalyvavusios nemokamoje skaitmeninių mokymų programoje „Samsung Mokykla ateičiai“, sukūrė skaitmeninių pokyčių projektus, pritaikytus savo mokyklai. skaityti »

Prasideda aštuntasis nacionalinis mokinių konkursas „Švari kalba – švari galva“

Konkursas „Švari kalba – švari galva“, pernai sulaukęs rekordinio – 12 tūkstančių – dalyvių skaičiaus, organizuojamas jau aštuntą kartą. Informacines technologijas, be kurių neįsivaizduojamas šiuolaikinio jaunimo gyvenimas, ir lietuvių kalbą susiejantis konkursas vėl kviečia mokinius prie kompiuterio pademonstruoti savo gimtosios kalbos žinias ir gebėjimą jas pritaikyti kasdienybėje. skaityti »

Konferencijoje „Open Readings 2015“ laukiama užsienio mokslininkų

58-osios tarptautinės studentų konferencijos „Open Readings 2015“ organizatoriai jau dėlioja paskutines detales, nors iki konferencijos pradžios liko du mėnesiai. skaityti »

LEU lankysis Europos Komisijos Švietimo ir kultūros departamento pareigūnė Joanna Basztura

2015 m. sausio mėn. 27 d. 11.30–13.30 Lietuvos edukologijos universitete (LEU) lankysis Europos Komisijos Švietimo ir kultūros departamento pareigūnė Joanna Basztura, kuri atsakinga už švietimo politiką Lietuvoje, Lenkijoje ir Danijoje. skaityti »

Matematinio ir gamtamokslinio raštingumo konkurse mokiniai parodė gerus rezultatus

Pirmą kartą surengtame nacionaliniame matematinio ir gamtamokslinio raštingumo konkurse, kuriame dalyviai atliko į gyvenimą orientuotas matematikos ir gamtos mokslų užduotis, dalyvavo apie 14 tūkst. mokinių iš beveik 400 mokyklų. Daugiau negu pusė mokinių parodė gerus rezultatus. skaityti »

Už gamtos tausojimą KTU įteiktas „Ekonomiškiausios lapės“ apdovanojimas

KTU projektui „Žaliasis universitetas“ konkurse „PR Lapės 2015“ skirtas „Ekonomiškiausios lapės“ apdovanojimas už ilgalaikę, gamtai draugišką ir ekonomišką iniciatyvą, puikiai integruotą į bendrą organizacijos veiklos strategiją, įtraukiant visą universiteto bendruomenę. skaityti »