Nustatytos lituanistikos plėtros 2012–2020 m. kryptys

Publikuota: 2012 m. lapkričio 14 d. trečiadienis

Sėkminga lituanistikos plėtra – valstybės pamatas ir prioritetas. Siekdama, kad šis prioritetas būtų įgyvendinamas sklandžiai, Vyriausybė patvirtino Lituanistikos mokslinių tyrimų plėtros 2012–2020 metais kryptis.

„Vyriausybės patvirtintos kryptys pirmą kartą praktiškai nustato strategines lituanistikos gaires, – sako švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė. – Itin svarbu, kad dėl prioritetų sutarė platus visų krypčių lituanistų ir lituanistikos ekspertų ratas.“

Lituanistika yra svarbi tautos ir valstybės kaip savarankiškos politinės bendruomenės gyvavimo sąlyga. Ji suprantama ne tik kaip humanitariniai ir socialiniai mokslai, kurių objektas yra Lietuvos valstybės, visuomenės, kultūros, lietuvių tautos, jos kalbos praeitis, dabartis ir ateitis. Lituanistika apibrėžiama pagal savo misiją – puoselėti lietuviškąją tapatybę, prisidėti prie lietuvių tautos ir šalies politinės bendruomenės kultūrinės brandos, kūrybiškumo ir savarankiškumo stiprinimo, prie visaverčio Lietuvos dalyvavimo pasaulio kultūros ir mokslo poliloge.

Lituanistikos plėtros krypčių dokumentas apibūdina esamą lituanistinių tyrimų būklę, nusako vertybines nuostatas ir plėtros prielaidas, kuriomis remiantis nustatomi lituanistikos tyrimų prioritetai, skatinantys lituanistikos mokslinių tyrimų atsinaujinimą per artimiausią dešimtmetį. Kryptys skiriamos mokslo ir studijų politiką įgyvendinančioms institucijoms, akademinei bendruomenei ir visuomenei. Jos teikia orientyrus ilgalaikei lituanistikos mokslo politikai formuoti ir įgyvendinti.

Lituanistikos mokslinių tyrimų plėtros 2012–2020 metų kryptys suformuluotos pagal ekspertų darbo grupės pasiūlymus dėl lituanistikos plėtros gairių. Lituanistikos gairių rengimą inicijavo Ministro Pirmininko vadovaujama Lituanistikos plėtros komisija. 2011 m. sudaryta darbo grupė išnagrinėjo esamą lituanistikos mokslinių tyrimų ir socialinės, kultūrinės plėtros finansavimo padėtį ir pateikė siūlymus dėl finansavimo tobulinimo bei lituanistikos institutų vykdomų nematerialiojo ir dokumentinio lituanistikos paveldo kaupimo ir sklaidos darbų finansavimo galimybių.

Lituanistikos gairės visuomenei ir akademinei bendruomenei pristatytos ir aptartos kovo mėnesį. Visų tyrimų krypčių ir institucijų lituanistai sutarė dėl mokslinių tyrimų organizavimo būdų, priemonių ir metodologijų prioritetų.

Lituanistikos plėtros kryptys pabrėžia strateginius Lietuvos valstybei ir visuomenei tyrimus, aukščiausio lygio mokslinį potencialą, skirtingų tyrėjų kartų ir institucijų bendradarbiavimą, inovatyvias idėjas, modernias metodologijas, integraciją į tarptautinius humanitarinių ir socialinių mokslų tinklus, bendrą informacinę lituanistikos duomenų infrastruktūrą, lituanistikos tyrimų sklaidą visuomenėje.

Dokumente išskiriama per 20 prioritetinių lituanistikos mokslinių tyrimų temų. Tarp jų – ne tik tradiciniai paveldo tyrimai, bet ir itin aktualūs šiuolaikiniai iššūkiai, tokie kaip dabartinės lietuvių kalbos ir kalbinės sąmonės kaita, globalizacijos ir Europos integracijos poveikis Lietuvai, naujausių laikų Lietuvos politinės ir teisinės sistemos transformacijos, migracija ir diaspora, vizualiosios kultūros plėtra.

Plėtros krypčių dokumentas neriboja temų pasirinkimo, tačiau aiškiai nurodo principus, pagal kuriuos bus atrenkami lituanistikos tyrimų projektai. Nustatytomis gairėmis turės remtis Lietuvos mokslo taryba, priimdama finansavimo sprendimus bei nustatydama lituanistikos programines tyrimų kryptis.

Lituanistikos plėtros kryptys parengtos remiantis Mokslo ir studijų įstatymu ir atsižvelgiant į Lietuvos pažangos strategiją „Lietuva 2030“ bei kitus lituanistikos raidą aptariančius dokumentus: Mokslo ir studijų sistemos prognostinį vertinimą, Tarptautinės mokslinės duomenų bazės Lituanistika galimybių studiją, Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų institutų plėtros ir konsolidavimo galimybių studiją.

Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Lietuvos mokslo taryba parengs ir patvirtins Lituanistikos krypčių įgyvendinimo priemonių planą. Tai detalus veiksmų planas, kuriame bus nurodytos veiklos sritys, uždaviniai, įgyvendinimo priemonės, asignavimai bei įgyvendinančios institucijos.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Moksleiviai į aikšteles daugiausiai sutempė senų televizorių

Kol už atliekų tvarkymą atsakingos institucijos suka galvas, kaip įgyvendinti ES direktyvų reikalavimus, Lietuvos moksleiviai rodo sektiną pavyzdį. Elektronikos platintojų Asociacijos (EPA) organizuojamo projekto „Mąstau. Rūšiuoju. Gyvuoju!” metu moksleiviai elektronikos atliekų surinkimo normatyvus viršijo kelis kartus: vietoj privalomų surinkti 4 kg vienam gyventojui - surinko iki 15 kg vienam mokiniui. skaityti »

LEU leis inovatyvų taikomąjį didaktikos leidinį

Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) rektorato salėje įvyko pirmasis tęstinio elektroninio didaktikos leidinio „Didaktika-Mokykla-Visuomenė“ redakcinės kolegijos posėdis. skaityti »

Parengtos Švietimo įstatymo pataisos dėl privalomo priešmokyklinio ugdymo

Švietimo ir mokslo ministerija teikia derinimui Švietimo įstatymo projekto pataisas dėl privalomojo priešmokyklinio ugdymo įvedimo. skaityti »

KTU ir LSMU pristatė bendrą studijų programą

Sveikatos informatika – taip vadinsis pirmoji šalies akademinėje istorijoje bendra dviejų Lietuvos universitetų pirmosios pakopos studijų programa, kurią pirmadienį, pasirašydami jungtinės veiklos sutartį, pristatė KTU ir LSMU vadovai. skaityti »

Švietimo ir mokslo ministerijos leidiniuose apžvelgiama švietimo ir mokslo kokybė

Švietimo ir mokslo ministerija parengė ir išleido naujus leidinius, skirtus Lietuvos švietimo problemų analizei ir 2014 m. švietimo ir mokslo statistikai. skaityti »

VU mokslininkai mokytojus mokė tyrinėjimais grįstų mokymosi metodų

Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos instituto mokslininkų grupė, vadovaujama profesorės Valentinos Dagienės, vykdo Europos Sąjungos 7-osios bendrosios programos projektą „Matematika ir gamtos mokslai gyvenimui“ (angl. Mathematics and sciece for life, Mascil). skaityti »

VGTU absolventė siūlo kalėjimus iškelti į jūrą

Dėl savo specifikos kalėjimas dažniausiai nėra pageidaujama kaimynystės įstaiga. Remdamasi šia nuomone, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) architektūros magistro studijų absolventė sukūrė šiuolaikinio kalėjimo jūroje projektą. skaityti »

Kauno technologijos universitete įsikurs Estijos garbės konsulatas

Sausio 16 d., 15 val., Kauno technologijos universitete (KTU) atidaromas Estijos garbės konsulatas. Garbės konsule trims šalies miestams – Kaunui, Alytui ir Marijampolei – taps KTU profesorė Žaneta Simanavičienė. skaityti »

VGTU surengti pirmieji energijos vartojimo auditorių kursai

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Mechanikos fakulteto Mechanikos inžinerijos katedra pradėjo rengti energijos vartojimo technologiniuose įrenginiuose ir procesuose auditą atliekančių specialistų mokymo kursus. skaityti »

Bronislovo Lubio fondas padidino paramą VU mokslinei veiklai

Dr. Bronislovo Lubio labdaros ir paramos fondo vadovė Lina Paulauskė ir Vilniaus universiteto l. e. p. rektorius prof. Jūras Banys pasirašė paramos sutartį. skaityti »