Apklausa: gyventojai rečiau atsiskaito grynaisiais pinigais – juos keičia mokėjimai negrynaisiais

Publikuota: 2014 m. gruodžio 18 d. ketvirtadienis

Grynųjų pinigų svarba atliekant kasdienius atsiskaitymus mažėja – atlikdami pervedimus gyventojai dažniau naudojasi internetu, daugėja pirkėjų prekybos vietoje už mažesnės vertės pirkinius atsiskaitančių kortelėmis. Tai rodo Lietuvos banko užsakymu atliktos Lietuvos gyventojų mokėjimo įpročių apklausos rezultatai.

„Grynieji pinigai vis dar yra itin populiari mokėjimo priemonė, tačiau gyventojų mokėjimo įpročiai reikšmingai keičiasi. Įvertinę atsiskaitymų negrynaisiais pinigais privalumus, gyventojai, atlikdami kasdienius atsiskaitymus, vis dažniau išsiverčia be grynųjų“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.

Apklausos duomenimis, dieną prieš apklausiami grynųjų pinigų atsiskaitymams nenaudojo 22 % apklaustųjų, t. y. keturis kartus daugiau nei pernai (5 %).

Respondentai, turintys galimybę prekybos vietoje atsiskaityti mokėjimo kortele ir grynaisiais pinigais, vis dažniau renkasi už mažos vertės pirkinius atsiskaityti mokėjimo kortele. Pavyzdžiui, 21 % atsakiusiųjų rinktųsi atsiskaityti mokėjimo kortele, jeigu atsikaitymo suma būtų mažesnė nei 10 Lt, o 2013 m. tokių buvo 12 %. Jei atsiskaitymo suma būtų iki 50 Lt, kortele atsiskaityti rinktųsi beveik pusė (46 %) apklaustųjų (2013 m. – 24 %).

Apklausa taip pat parodė, kad didėja respondentų poreikis atsiskaityti mokėjimo kortele prekybos ir paslaugų vietose. Net 75 % respondentų (2013 m. – 70 %), turinčių mokėjimo kortelę, pasigenda galimybės ja atsiskaityti bent vienoje iš apklausoje įvardytų vietų. Dažniausiai galimybės atsiskaityti kortele pasigendama gatvės prekiautojų vietose, turguje, mugėse (51 %), grožio ir kosmetologijos įstaigose (39 %), sveikatos paslaugų įstaigose (33 %), viešajame transporte (30 %). Palyginti su 2013 m. apklausos duomenimis, 11 proc. punktų (iki 24 %) sumažėjo apklaustųjų, nurodžiusių, kad pasigenda galimybės atsiskaityti mokėjimo kortele valstybės institucijose, renkančiose rinkliavas.

Apklausos duomenimis, per metus gerokai išaugo respondentų, mokėjimo pervedimus atliekančių internetu, dalis. Šiemet pervedimus internetu atliko 61 % apklaustųjų (2013 m. – 37 %). Atitinkamai pervedimus atliekančių kredito įstaigos skyriuje dalis sumažėjo triskart – iki 6 %.

Įmokos už paslaugas buvo rečiau mokamos grynaisiais pinigais ir dažniau elektroniniu būdu. 2014 m. 56 % turinčių sąskaitas apklaustųjų nurodė įmokas už paslaugas mokantys internetu (2013 m. – 42 %). Be to, padaugėjo tiesioginio debeto naudotojų. Šia paslauga naudojosi 29 % apklaustųjų (2013 m. – 20 %).

Vis dėlto dar gana didelė apklaustųjų dalis (42 %) teigė, kad pajamas (atlyginimą, pensiją, autorinį atlyginimą ir kt.) gauna grynaisiais pinigais. Tiesa, toliau populiarėjo grynuosius pinigus priimančių bankomatų paslauga. 2014 m. 34 % (11 proc. punktų daugiau nei 2013 m.) apklaustųjų, turinčių sąskaitą kredito įstaigoje, sąskaitą grynaisiais pinigais papildė naudodamiesi bankomatais. Tai buvo populiariausias sąskaitos papildymo būdas Lietuvoje.

 

 

Šaltinis: lb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ SEB banką pripažino geriausiu Lietuvoje (118)

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ kasmetiniuose geriausio banko rinkimuose pripažino SEB banką geriausiu banku Lietuvoje. skaityti »

Bus galima įsigyti niekada apyvartoje nebuvusių 1000 litų ir kitų nominalų banknotų (1)

Lietuvos bankas suteikia galimybę įsigyti niekada į apyvartą neišleistų litų banknotų. skaityti »

Lietuvos gyventojai pamėgę grynuosius, tačiau turėdami galimybę rinktųsi alternatyvą (1)

Nors gryniesiems, palyginti su kitais mokėjimo būdais, pirmenybę teikia mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų, net 3 atvejais iš 4 apsipirkimo vietose moka grynaisiais pinigais. skaityti »

Lietuvos bankas sudarė galimybę atlikti žaibiškus mokėjimus (1)

Išplėtusi galimybes ir pakeitusi pavadinimą, Lietuvos banko mokėjimo sistema CENTROlink pradeda naują etapą Lietuvos mokėjimo paslaugų istorijoje. skaityti »

Lietuvos bankas tobulina investavimo politiką (1)

Siekdamas maksimaliai išskaidyti finansinio turto investavimo riziką, Lietuvos bankas atnaujino strateginį investicijų paskirstymą ir nutarė sudaryti rezervų portfelį iš itin saugių investicijų JAV doleriais. skaityti »

Europos priežiūros institucija perspėjima dėl virtualiųjų valiutų žetonų platinimo (1)

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija viešai įspėjo apie rizikas, susijusias su virtualiųjų valiutų žetonų platinimu. skaityti »

Kolekcinė sidabro moneta įamžins Pranciškaus Skorinos palikimą (1)

Lapkričio 8 dieną (trečiadienį) Lietuvos bankas išleis 20 eurų kolekcinę sidabro monetą, skirtą Pranciškaus Skorinos „Rusėniškosios Biblijos“ 500-mečiui. skaityti »

V. Vasiliauskas: naujos finansinės technologijos – papildoma paspirtis ūkio augimui ir naujos rizikos

Tarptautinio valiutos fondo metiniuose susitikimuose Vašingtone dalyvaujantis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatė savo metinę kalbą, pateiktą aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių vardu. skaityti »

Lietuvos bankas skelbia poziciją dėl virtualiųjų valiutų

Bankai, mokėjimo įstaigos ir kiti finansų rinkos dalyviai neturėtų teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis ar dalyvauti jas leidžiant – tokią poziciją patvirtino Lietuvos banko valdyba. skaityti »

Kas antras verslininkas nežino, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija

Kas antras Lietuvos smulkusis verslininkas neatsakytų į klausimą, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija, o trys ketvirtadaliai apie tai žinančių vadovų pripažįsta, kad jų įmonė tokiems pokyčiams nesiruošia. T skaityti »