Apklausa: gyventojai rečiau atsiskaito grynaisiais pinigais – juos keičia mokėjimai negrynaisiais

Publikuota: 2014 m. gruodžio 18 d. ketvirtadienis

Grynųjų pinigų svarba atliekant kasdienius atsiskaitymus mažėja – atlikdami pervedimus gyventojai dažniau naudojasi internetu, daugėja pirkėjų prekybos vietoje už mažesnės vertės pirkinius atsiskaitančių kortelėmis. Tai rodo Lietuvos banko užsakymu atliktos Lietuvos gyventojų mokėjimo įpročių apklausos rezultatai.

„Grynieji pinigai vis dar yra itin populiari mokėjimo priemonė, tačiau gyventojų mokėjimo įpročiai reikšmingai keičiasi. Įvertinę atsiskaitymų negrynaisiais pinigais privalumus, gyventojai, atlikdami kasdienius atsiskaitymus, vis dažniau išsiverčia be grynųjų“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.

Apklausos duomenimis, dieną prieš apklausiami grynųjų pinigų atsiskaitymams nenaudojo 22 % apklaustųjų, t. y. keturis kartus daugiau nei pernai (5 %).

Respondentai, turintys galimybę prekybos vietoje atsiskaityti mokėjimo kortele ir grynaisiais pinigais, vis dažniau renkasi už mažos vertės pirkinius atsiskaityti mokėjimo kortele. Pavyzdžiui, 21 % atsakiusiųjų rinktųsi atsiskaityti mokėjimo kortele, jeigu atsikaitymo suma būtų mažesnė nei 10 Lt, o 2013 m. tokių buvo 12 %. Jei atsiskaitymo suma būtų iki 50 Lt, kortele atsiskaityti rinktųsi beveik pusė (46 %) apklaustųjų (2013 m. – 24 %).

Apklausa taip pat parodė, kad didėja respondentų poreikis atsiskaityti mokėjimo kortele prekybos ir paslaugų vietose. Net 75 % respondentų (2013 m. – 70 %), turinčių mokėjimo kortelę, pasigenda galimybės ja atsiskaityti bent vienoje iš apklausoje įvardytų vietų. Dažniausiai galimybės atsiskaityti kortele pasigendama gatvės prekiautojų vietose, turguje, mugėse (51 %), grožio ir kosmetologijos įstaigose (39 %), sveikatos paslaugų įstaigose (33 %), viešajame transporte (30 %). Palyginti su 2013 m. apklausos duomenimis, 11 proc. punktų (iki 24 %) sumažėjo apklaustųjų, nurodžiusių, kad pasigenda galimybės atsiskaityti mokėjimo kortele valstybės institucijose, renkančiose rinkliavas.

Apklausos duomenimis, per metus gerokai išaugo respondentų, mokėjimo pervedimus atliekančių internetu, dalis. Šiemet pervedimus internetu atliko 61 % apklaustųjų (2013 m. – 37 %). Atitinkamai pervedimus atliekančių kredito įstaigos skyriuje dalis sumažėjo triskart – iki 6 %.

Įmokos už paslaugas buvo rečiau mokamos grynaisiais pinigais ir dažniau elektroniniu būdu. 2014 m. 56 % turinčių sąskaitas apklaustųjų nurodė įmokas už paslaugas mokantys internetu (2013 m. – 42 %). Be to, padaugėjo tiesioginio debeto naudotojų. Šia paslauga naudojosi 29 % apklaustųjų (2013 m. – 20 %).

Vis dėlto dar gana didelė apklaustųjų dalis (42 %) teigė, kad pajamas (atlyginimą, pensiją, autorinį atlyginimą ir kt.) gauna grynaisiais pinigais. Tiesa, toliau populiarėjo grynuosius pinigus priimančių bankomatų paslauga. 2014 m. 34 % (11 proc. punktų daugiau nei 2013 m.) apklaustųjų, turinčių sąskaitą kredito įstaigoje, sąskaitą grynaisiais pinigais papildė naudodamiesi bankomatais. Tai buvo populiariausias sąskaitos papildymo būdas Lietuvoje.

 

 

Šaltinis: lb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Lietuvoje apyvartoje dar yra beveik pusė milijardo litų

Praėjus daugiau kaip pustrečių metų po Europos Sąjungos bendrosios valiutos euro įvedimo šalyje, 480 mln. vertės litų suma dar nėra grįžusi į litus išleidusį Lietuvos banką. Tai beveik dešimtadalis visų įvedant eurą buvusių apyvartoje litų. skaityti »

Technologijos keičia lietuvių požiūrį į pinigų skolinimąsi

Lietuvos bankų klientai vis labiau pasitiki moderniomis technologijomis: jau kas trečiam yra patogu internetu sužinoti vartojimo paskolos sąlygas. skaityti »

Kodėl bankai klausia?

Pastaruoju metu viešumoje vis dažniau keliami klausimai, kokiais tikslais bankai prašo klientų užpildyti anketas, kuriose prašoma pateikti tam tikrus duomenis apie save. skaityti »

Siekdamas efektyvumo Lietuvos bankas veiklą sutelks Žirmūnuose

Siekdamas mažinti veiklos išlaidas, Lietuvos bankas iš Vilniaus centro persikels į sostinės Žirmūnų rajoną, kur ir šiandien dirba dalis banko padalinių, veikia pinigų saugykla bei klientų aptarnavimo kasos. skaityti »

„Globus“ tobulins pirkėjų aptarnavimą naudodama „Diebold Nixdorf“ technologijas

Europos mažmeninės prekybos lyderė „The Globus Group“ diegia jungtinės komercijos sprendimus. skaityti »

Finansinės drausmės kainai įvertinti – speciali skaičiuoklė internete

Siekdamas skatinti atsakingą skolinimąsi bei ugdyti visuomenę, „Citadele“ bankas pristatė elektroninę vartojimo kredito skaičiuoklę, kuri pagal asmens sąžiningai suvestus duomenis pateikia galimą gauti vartojimo kredito sumą, kredito palūkanų normą bei parodo asmens kredito reitingą. skaityti »

Kokios lietuviškos monetos pageidautumėte Jūs?

Lietuvos bankas kviečia susipažinti su Monetų kūrimo strategijos projektu ir išsakyti savo vertinimus bei pasiūlymus. skaityti »

Kolekcinės monetos skirtos nykstančioms arklių veislėms

Liepos 21 dieną Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia 10 eurų ir 1,5 euro kolekcines monetas, skirtas lietuvių skalikui ir žemaitukui. skaityti »

Parduotuvėse mokėti grynaisiais pinigais lietuviams vis dar patogiau

Ketvirtadalis lietuvių už pirkinius prekybos centruose visuomet ar beveik visuomet atsiskaito grynaisiais, o tik dešimtadalis pirkėjų visuomet moka banko kortele. skaityti »

„Swift“ diegiamą „Blockchain“ technologiją testuoja 28 bankai

Dar 22 bankai prisijungė prie „Blockchain“ sistemos testavimo. skaityti »