DNB banko analitikai spartesnę ūkio plėtrą prognozuoja 2014 metais

Publikuota: 2013 m. balandžio 27 d. šeštadienis

Sparčiausias po ekonominio nuosmukio darbo užmokesčio augimas, mažesnė infliacija ir žemas palūkanų normų lygis šiemet skatins didesnį vartojimą, tačiau dėl sulėtėjusio eksporto ir investicijų trūkumo Lietuvos ūkio plėtra bus nuosaikesnė nei pernai, – prognozuoja DNB banko analitikai, šiandien pristatę Baltijos šalių ekonomikos apžvalgą „Baltic Economic Outlook“.

DNB analitikai prognozuoja, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2013 metais augs 2 proc. Estijos ūkio augimas sieks 3 proc., o Latvijos – 4 procentus. Spartesnio Lietuvos ūkio augimo tikimasi 2014 metais, kai stiprėjant pagrindinėms šalies eksporto rinkoms, geresni verslo lūkesčiai padidins investicijų apimtis ir dėl to šalies BVP augimo tempas paspartės iki 3,5 proc.

„Pernai spartesniam Lietuvos ūkio augimui susiklostė išskirtinai palankios aplinkybės – dideliu tempu augo eksportas, žemės ūkio sektorius džiaugėsi itin gausiu derliumi ir didelėmis grūdų kainomis. Šiemet tikėtis to paties sunku, o dėl išliekančio neapibrėžtumo pagrindinėse Lietuvos užsienio prekybos rinkose eksporto augimo tempas bus daug nuosaikesnis. Teigiamą impulsą suteiks didėjantys atlyginimai, mažesnė infliacija ir santykinai žemos palūkanos – dėl šių priežasčių prognozuojame vidaus vartojimo atsigavimą“, – komentavo DNB banko vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka.

DNB analitikai atkreipia dėmesį į lėtą investicijų augimą Lietuvoje. Pernai Lietuvos įmonių investicijos į gamybos priemones sudarė 3,6 proc. BVP palyginti su 4,7 proc. vidurkiu ES šalyse. Latvijoje ir Estijoje šių investicijų santykis su BVP sudarė atitinkamai 6,2 ir 8,2 proc. Šiemet DNB banko analitikai prognozuoja, kad investicijų apimtys sudarys 4 proc. BVP. Spartesnio investicijų augimo tikimasi 2014 metais (5 proc. nuo BVP). Tam įtakos turės investicijoms palankios palūkanos.

DNB banko analitikai prognozuoja nedarbo mažėjimą iki 12,5 proc., tačiau pastebi, kad struktūrinio nedarbo problema, kai net ir esant dideliam nedarbo lygiui įmonėms trūks kvalifikuotų darbuotojų, ateityje bus dar ryškesnė ir ribos įmonių konkurencingumą. Kita vertus, didėjančios darbo sąnaudos skatins įmones daugiau dėmesio skirti produktyvioms investicijoms.

Banko atstovai taip pat atkreipia dėmesį, kad našumą lenkiantis atlyginimų augimas gali neigiamai atsiliepti Lietuvos verslo konkurencingumui.

„Suprantame, kad atlyginimų didėjimo tendencija yra gera žinia darbuotojams, tačiau darbo užmokesčio augimas reiškia ir didėjančias įmonių veiklos sąnaudas. Pastaruosius trejus metus darbo našumas viršijo darbo užmokesčio sąnaudų augimą, tačiau šiemet atlyginimų augimui įgavus pagreitį, įmonėms teks ieškoti naujų konkurencingumo šaltinių“, – pažymėjo J. Rojaka.

Prognozuojama, kad dėl pasaulinėje rinkoje mažėjančių žaliavų kainų, šiemet infliacija Lietuvoje sumažės nuo 2,9 proc. iki 2,5 proc. Latvijoje DNB banko analitikai šiemet laukia 2 proc., o Estijoje – 3 proc. infliacijos. Lietuvoje darbo užmokesčio augimas bus didžiausias nuo 2008 m. ir sieks 4 proc. Tikimasi, kad mažėjanti infliacija ir didėjanti gyventojų perkamoji galia šiemet skatins vartojimą, o tai sustiprins ir į vidaus rinką orientuotus verslus.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ SEB banką pripažino geriausiu Lietuvoje (118)

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ kasmetiniuose geriausio banko rinkimuose pripažino SEB banką geriausiu banku Lietuvoje. skaityti »

Bus galima įsigyti niekada apyvartoje nebuvusių 1000 litų ir kitų nominalų banknotų (1)

Lietuvos bankas suteikia galimybę įsigyti niekada į apyvartą neišleistų litų banknotų. skaityti »

Lietuvos gyventojai pamėgę grynuosius, tačiau turėdami galimybę rinktųsi alternatyvą (1)

Nors gryniesiems, palyginti su kitais mokėjimo būdais, pirmenybę teikia mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų, net 3 atvejais iš 4 apsipirkimo vietose moka grynaisiais pinigais. skaityti »

Lietuvos bankas sudarė galimybę atlikti žaibiškus mokėjimus (1)

Išplėtusi galimybes ir pakeitusi pavadinimą, Lietuvos banko mokėjimo sistema CENTROlink pradeda naują etapą Lietuvos mokėjimo paslaugų istorijoje. skaityti »

Lietuvos bankas tobulina investavimo politiką (1)

Siekdamas maksimaliai išskaidyti finansinio turto investavimo riziką, Lietuvos bankas atnaujino strateginį investicijų paskirstymą ir nutarė sudaryti rezervų portfelį iš itin saugių investicijų JAV doleriais. skaityti »

Europos priežiūros institucija perspėjima dėl virtualiųjų valiutų žetonų platinimo (1)

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija viešai įspėjo apie rizikas, susijusias su virtualiųjų valiutų žetonų platinimu. skaityti »

Kolekcinė sidabro moneta įamžins Pranciškaus Skorinos palikimą (1)

Lapkričio 8 dieną (trečiadienį) Lietuvos bankas išleis 20 eurų kolekcinę sidabro monetą, skirtą Pranciškaus Skorinos „Rusėniškosios Biblijos“ 500-mečiui. skaityti »

V. Vasiliauskas: naujos finansinės technologijos – papildoma paspirtis ūkio augimui ir naujos rizikos

Tarptautinio valiutos fondo metiniuose susitikimuose Vašingtone dalyvaujantis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatė savo metinę kalbą, pateiktą aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių vardu. skaityti »

Lietuvos bankas skelbia poziciją dėl virtualiųjų valiutų

Bankai, mokėjimo įstaigos ir kiti finansų rinkos dalyviai neturėtų teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis ar dalyvauti jas leidžiant – tokią poziciją patvirtino Lietuvos banko valdyba. skaityti »

Kas antras verslininkas nežino, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija

Kas antras Lietuvos smulkusis verslininkas neatsakytų į klausimą, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija, o trys ketvirtadaliai apie tai žinančių vadovų pripažįsta, kad jų įmonė tokiems pokyčiams nesiruošia. T skaityti »