Gyventojai asmeninę patirtį bankuose vertina gerai

Publikuota: 2016 m. sausio 14 d. ketvirtadienis

Lietuvos bankų asociacijos užsakymu atlikta gyventojų apklausa parodė, kad bankų reikšmė ekonomikai didelė ir nekinta. 64 proc. apklaustųjų bankus įvardijo kaip vieną svarbiausių sektorių Lietuvos ekonomikai. Labiausiai bankais pasitiki jaunimas (18-29 m.), studentai, žmonės su aukštuoju išsimokslinimu. Tuo tarpu mažiausiai pasitiki senjorai (60-74 m.), pensininkai, žmonės su pagrindiniu arba pradiniu išsimokslinimu.

„2015-aisiais bankai prisidėjo prie ne vieno itin svarbaus vaidmens Lietuvos ekonomikai, reikšmingų projektų įgyvendinimo, turėjo savo veikloje pritaikyti naujų reguliacinių teisės aktų nuostatas. Metai buvo išties nelengvi, ne kartą teko susidurti su neretai dirbtinai iškeltomis neigiamomis komunikacijos bangomis. Tačiau apibendrinus rezultatus galima sakyti, kad klientai asmeninę patirtį bankuose vertina gerai“, – pažymi Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.

Anot S. Kropo, šiuos metus bankai pasitinka su dar didesne nežinomybe ir laukiančiais iššūkiais negu pasitiko 2015-uosius. Susirūpinimą keliančių klausimų, reguliacinių teisės aktų, kuriuos reikės įgyvendinti, laukia ne vienas, todėl atėję metai bus itin svarbūs abipusiam gyventojų ir bankų supratimui bei pasitikėjimui stiprinti.

Labiausiai pasitikima savo pagrindiniu banku

Daugumos respondentų nuomone, jų pasitikėjimas bankais per pastaruosius metus nekito. Tiesa, padaugėjo manančių, jog jų pasitikėjimas bankais šiek tiek padidėjo (2014 m. apklausos duomenimis,  taip atsakė 6,8 proc. apklaustųjų, 2015 m. – 13,5 proc.). Aukštesnes pajamas (331-510 Eur vienam šeimos nariui) gaunančių asmenų  bei nedidžiuosiuose miestuose gyvenančių asmenų grupėse daugiau respondentų mano, jog jų pasitikėjimas bankais didėjo. Pensininkai, 50-74 metų amžiaus asmenys bei kaimų gyventojai dažniau teigė, kad jų pasitikėjimas bankais mažėjo.

2015 m. apklausos rezultatai parodė, kad palankiausiai gyventojai vertina savo pagrindinį banką (vidutinis gyventojų vertinimas dešimties balų sistemoje – 7,6), taip pat bankus, kurių paslaugomis naudojasi (7,5 balo). Pasitikėjimo bankais, kurių paslaugomis nesinaudoja, vidurkis – 6,2. Tokie vertinimai įrodo, kad pasitikėjimas įgyjamas per patirtį – kuo bendravimas su bankais intensyvesnis, tuo jie vertinami geriau.

Gyventojų santykis su bankais didėja

Apklausos rezultatai parodė, kad, palyginti su 2014-aisiais, gyventojai tam tikromis bankų paslaugomis naudojasi aktyviau. Didžioji bankų klientų dalis (2015 m. – 88 proc., 2014 m. – 83 proc.) turi einamąją sąskaitą, debeto kortelę (2015 m. – 83 proc., 2014 m. – 72 proc.) ir atlieka operacijas grynaisiais pinigais (2015 m. – 89 proc., 2014 m. – 81 proc.). Pensijų fondų paslaugomis naudojasi ketvirtadalis klientų (2014 m. – 18 proc.), 16 proc. naudojasi kredito kortelėmis (2014 m. – 10 proc.), dešimtadalis klientų – gyvybės draudimu (2014 m. – 9 proc.), dvigubai išaugo naudojimasis lizingu (nuo 4 iki 8,5 proc.). Bankų siūlomos investicijų į vertybinius popierius paslaugos, kaip ir 2014 m., iš patirties žinomos tik vienam procentui respondentų.

6 proc. šalies gyventojų sako apskritai nesinaudojantys bankų paslaugomis.

„Kiek nustebino apklausos rezultatai, atskleidžiantys kanalus, kuriais gyventojai tvarko bankinius reikalus. Nepaisant komunikacijos, pažangos naudojantis informacinėmis technologijomis ir telekomunikacijų naujovių, visgi, palyginti su 2014-ųjų apklausa, negalime fiksuoti reikšmingų pokyčių e. parašo, mobilaus e. parašo, banko kodų generatorių naudojime“, - pastebi S. Kropas.

Saugumas ir operatyvus problemų sprendimas – reikšmingiausi

Apklausos dalyviai nurodė, kad galvojant apie bankus, jiems svarbiausia yra saugaus banko reputacija: finansiškai stabilus bankas, saugios operacijos, saugoma asmeninė informacija. Svarbios išlieka ir banko darbuotojų pastangos sklandžiai bei greitai spręsti problemas bei skaidrus ir aiškus bendravimas. Taip pat funkciniai aspektai – greitai ir paprastai atliekamos bankinės operacijos ir prieinami bankinių paslaugų mokesčiai. Banko kilmė, kaip ir 2014-ųjų apklausos duomenimis, nėra svarbi nei pasitenkinimui banku, nei pasitikėjimui juo. 

Atsakant į klausimą, kiek pagrindinis bankas patenkina lūkesčius, dauguma sutiko, kad jų bankas finansiškai stabilus, atliekamos bankinės operacijos yra saugios (šiuos aspektus puikiai ir gerai vertina 76 proc. apklaustųjų), asmeninė kliento informacija apie finansinę situaciją, bankines paslaugas yra saugoma (74 proc.), bankų darbuotojai skaidriai ir aiškiai bendrauja (75 proc.), sklandžiai ir greitai sprendžia pasitaikančias problemas (69 proc.). Kiek nepalankiau lūkesčiai patenkinami, kai kalbama apie indėlių ir paskolų palūkanas bei prieinamus bankinių paslaugų mokesčius.

Šaltinis: lba.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Nauja monetų serija įamžins Lietuvos rūmų ir dvarų paveldą

Lietuvos bankas išleido kolekcinę 20 eurų sidabro monetą, skirtą Radvilų rūmams Vilniuje. skaityti »

V.Sutkus pritaria atsiskaitymo virtualiąja valiuta reglamentavimui

Valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamente įkurtas naujas e-komercijos padalinys, skirtas darbui su atsiskaitymais virtualiomis valiutomis, teikia vilties, kad ši nesąžiningam verslui vystytis itin palanki terpė nespės išsiplėsti. skaityti »

„Citadele“ banko Lietuvoje valdybos pirmininke paskirta J.Jazukevičienė

Nuo š.m. rugsėjo 18 dienos „Citadele“ banko Lietuvoje valdybos pirmininkės ir administracijos vadovės pareigas pradėjo eiti Jūratė Jazukevičienė. skaityti »

Skubiai išsiimti grynųjų pinigų bus galima ir be banko kortelės

Mokėjimo sprendimų bendrovė „Mastercard“ pristatė naują būdą išsiimti pinigus iš bankomatų, neturint banko kortelės ir net sąskaitos. skaityti »

Lietuva taps Europos „FinTech“ centru?

Žymus lietuvių verslininkas, fondo „Nextury Ventures“ pirmininkas Ilja Laurs teigia, kad šiuolaikinei elektroninei ekonomikai tradiciniai pinigai nebetinka ir juos gali išstumti kriptovaliutos. skaityti »

Kaip ir kam skolinasi lietuviai? O kam latviai?

Prireikus pinigų brangesniems pirkiniams ar kitoms išlaidoms padengti lietuviai neretai kreipiasi į vartojimo paskolas suteikiančias įstaigas. skaityti »

Pažvelkite, kas bekontaktės kortelės viduje

Lietuvos bankai žengia koja kojon su Europos bankininkystės inovacijomis. Kai kurie bankai norintiesiems pasikeisti savo kortelę ar įsigyti naują jau siūlo tik bekontaktes korteles. skaityti »

Moneta, skirta Vilniui, siunčia žinią apie klestinčią mūsų sostinę

Į apyvartą 2 eurų proginę monetą Vilniui išleidęs Lietuvos bankas siunčia žinią pasauliui apie modernų, verslui, prekybai ir gyvenimui palankų, tolerantišką miestą. skaityti »

#SWITCH! hakatono dalyviams – pasaulinio garso „blockchain“ plėtotojų pamokos

Hakatono dalyviai turės atrasti būdą, kaip „blockchain“ technologija leistų atlikti elektroninius mokėjimus vien tik žinant telefono numerį. skaityti »

Proginė 2 eurų moneta įamžins Vilnių

Rugpjūčio 31 dieną Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia 2 eurų proginę monetą, skirtą Vilniui. skaityti »