Investicijų grąža šiuo metu nenuspėjama

Publikuota: 2012 m. rugpjūčio 14 d. antradienis

Nors Europa dar neišsivadavo iš skolų krizės, šiek tiek optimizmo suteikė įvykę Graikijos rinkimai ir euro zonos šalių nutarimas Ispanijai paskolinti iki 100 milijardų eurų. Ispanijos bankinei sistemai sugriūti nebūtų leidusi Europos Sąjunga, Europos centrinis bankas (ECB), Tarptautinis valiutos fondas, nuošalyje taip pat nebūtų likusios ir JAV, Japonija, Kinija. ECB pažadėjo bet kokiomis priemonėmis užkirsti kelią euro žlugimui, tačiau kol kas ryžtingesnių veiksmų nepradėjo.

„Danske Capital“ fondų valdytojai rizikingoms turto klasėms optimistiškesnes prognozes pateikia atsargiai – šiuo metu jų grąžą nuspėti sunku.

Investavimo situacija neapibrėžta ne tik Europoje, bet ir JAV bei besivystančiose rinkose. Dėl nestabilumo rizikingiausios turto klasės, tarkime, akcijos bei aukšto pajamingumo obligacijos šiuo metu yra pigios. Taigi jei ekonomika kils, investicijos turėtų atsipirkti.

AAA reitingu įvertintų valstybių obligacijos šiuo metu yra labiausiai pervertinto turto sritis. Pavyzdžiui, Vokietijos penkerių metų laikotarpio obligacijos kasmet uždirba 0,4 proc., tai reiškia, kad didžiausias galimas pelnas yra 2 proc. per penkerius metus. Taigi atsižvelgiant į infliaciją šių obligacijų grąža yra neigiama.

Rusijai – perspektyvos palankios

Gegužę ir liepos pradžioje naftos kainos biržose krito, tačiau šiuo metu vėl pradėjo kilti. Tiesa, naftos kainos yra vis dar mažesnės nei jos buvo prieš du mėnesius, panaši padėtis matyti ir akcijų rinkose. Todėl palankiai vertiname Rusijos regioną – šalis įstojo į Pasaulio prekybos organizaciją, akcijos šioje rinkoje yra pigios, be to, pozityviai žiūrime ir į naftos kainų tendencijas ilguoju laikotarpiu.

Vyriausybių obligacijų grąža nulinė

Vyriausybių obligacijų vertinimai ne tokie optimistiški – nesitikima, kad jos duos tikėtiną grąžą. Vokietijos ir kitų aukščiausiu reitingu įvertintų valstybių obligacijos artėja prie nulinės grąžos. Italija, Ispanija ir kitos „blogosios“ euro zonos šalys vis dar per daug rizikingos, tad nėra prasmės džiaugtis didele obligacijų grąža.

Visgi liepą „Danske Capital“ įsigijo šiek tiek Italijos, Ispanijos ir Airijos obligacijų bei pardavė AAA reitingu įvertintų valstybių obligacijų. Tikimasi, kad vyriausybių obligacijos rodys prasčiausius rezultatus portfelyje ateinančius kelis mėnesius ar net metus, o metų pabaigoje jų grąža gali būti arti 0 proc.

Išsivysčiusių ir besivystančių šalių rinkų skirtumai

Kita vertus, pagal santykinius rodiklius, investavimui šiuo metu patraukliausios besivystančių šalių rinkos. Jų BVP augimas ilguoju laikotarpiu yra kur kas patrauklesnis investuotojams nei išsivysčiusių šalių. Besivystančių šalių kainos ir pelno vienai akcijai santykis – 9,4, o išsivysčiusių – 11,8.

Trumpalaikėje perspektyvoje mažėjanti infliacija leidžia besivystančių šalių centriniams bankams švelninti pinigų politiką. Visos didžiosios besivystančios šalys sumažino tarpbankines palūkanų normas.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ SEB banką pripažino geriausiu Lietuvoje (118)

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ kasmetiniuose geriausio banko rinkimuose pripažino SEB banką geriausiu banku Lietuvoje. skaityti »

Bus galima įsigyti niekada apyvartoje nebuvusių 1000 litų ir kitų nominalų banknotų (1)

Lietuvos bankas suteikia galimybę įsigyti niekada į apyvartą neišleistų litų banknotų. skaityti »

Lietuvos gyventojai pamėgę grynuosius, tačiau turėdami galimybę rinktųsi alternatyvą (1)

Nors gryniesiems, palyginti su kitais mokėjimo būdais, pirmenybę teikia mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų, net 3 atvejais iš 4 apsipirkimo vietose moka grynaisiais pinigais. skaityti »

Lietuvos bankas sudarė galimybę atlikti žaibiškus mokėjimus (1)

Išplėtusi galimybes ir pakeitusi pavadinimą, Lietuvos banko mokėjimo sistema CENTROlink pradeda naują etapą Lietuvos mokėjimo paslaugų istorijoje. skaityti »

Lietuvos bankas tobulina investavimo politiką (1)

Siekdamas maksimaliai išskaidyti finansinio turto investavimo riziką, Lietuvos bankas atnaujino strateginį investicijų paskirstymą ir nutarė sudaryti rezervų portfelį iš itin saugių investicijų JAV doleriais. skaityti »

Europos priežiūros institucija perspėjima dėl virtualiųjų valiutų žetonų platinimo (1)

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija viešai įspėjo apie rizikas, susijusias su virtualiųjų valiutų žetonų platinimu. skaityti »

Kolekcinė sidabro moneta įamžins Pranciškaus Skorinos palikimą (1)

Lapkričio 8 dieną (trečiadienį) Lietuvos bankas išleis 20 eurų kolekcinę sidabro monetą, skirtą Pranciškaus Skorinos „Rusėniškosios Biblijos“ 500-mečiui. skaityti »

V. Vasiliauskas: naujos finansinės technologijos – papildoma paspirtis ūkio augimui ir naujos rizikos

Tarptautinio valiutos fondo metiniuose susitikimuose Vašingtone dalyvaujantis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatė savo metinę kalbą, pateiktą aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių vardu. skaityti »

Lietuvos bankas skelbia poziciją dėl virtualiųjų valiutų

Bankai, mokėjimo įstaigos ir kiti finansų rinkos dalyviai neturėtų teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis ar dalyvauti jas leidžiant – tokią poziciją patvirtino Lietuvos banko valdyba. skaityti »

Kas antras verslininkas nežino, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija

Kas antras Lietuvos smulkusis verslininkas neatsakytų į klausimą, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija, o trys ketvirtadaliai apie tai žinančių vadovų pripažįsta, kad jų įmonė tokiems pokyčiams nesiruošia. T skaityti »