LBA prezidento S. Kropo birželio bankų veiklos statistinių rodiklių komentarai

Publikuota: 2012 m. liepos 27 d. penktadienis

Šių metų vasara Lietuvoje  išsiskiria ne tik permainingais orais, bet ir gana netipiška diskusija, kurioje aktyviai dalyvauja politikai, analitikai ir rinkos dalyviai. Diskusija fundamentali – apie antrosios krizės bangos perspektyvas.  Ir kiek netipiška, nes šįkart teoretikai atrodo esantys didesni pesimistai nei praktikai. Iš tiesų, garsiausi pasaulio ekonomistai ir finansininkai piešia niūrius ateities vaizdus, o situacija Europoje tarsi patvirtina blogiausio scenarijaus galimybę, tačiau fundamentalūs Lietuvos ekonomikos rodikliai yra geri ir rodo priešingą prognozėms kryptį.  

Lietuvos bankų birželio mėnesio rodikliai taip pat perša mintį, kad statistika ir prognozės šįkart pasuko skirtingais keliais. Skolinimo verslui pagyvėjimas ir ramybė indėlių sąskaitose aiškiai rodo teigiamas tendencijas, tačiau neturime pamiršti, kad Lietuva veikia ne vakuume, todėl fundamentalūs pokyčiai pagrindinėse eksporto ir importo rinkose neišvengiamai paveiks ir vidaus rinką. Tačiau, kol kas, pagrindo nerimauti statistika nesuteikia.

Birželį bendrasis bankų paskolų portfelis ūgtelėjo dar 144,2 mln. litų iki 54,07 milijardo. Tendencija išliko ta pati – didžiąją dalį augimo užtikrino paskolos privačioms įmonėms, kurių portfelis išsipūtė 128,9 mln. litų, o paskolų privatiems asmenims suma sumažėjo 51,8 mln. litų. Nors pokyčiai nėra dideli, jie gan tiksliai atspindi tai, kas vyksta realioje ekonomikoje – verslui jau reikia kapitalo plėtrai, o fiziniai asmenys vis dar labiau linkę mažinti savo įsipareigojimus nei skolintis.

Šioji tendencija kažin ar pasikeis artimiausiu metu, nes privatūs asmenys jautriau ir greičiau reaguoja į prognozes ir pranašystes, o verslas labiau kliaujasi realiais pardavimų rezultatais ir sutarčių portfelio pokyčiais.

Tai atsispindi ir bankuose laikomų indėlių sąskaitose – birželio mėnesį fiziniai asmenys jas papildė 502,2 mln. litų, o įmonių lėšų suma sąskaitose sumažėjo 468 milijonais litų. Galima spėti, kad fiziniai asmenys kaupė lėšas atostogų sezonui, nes birželį spėriai pildėsi tik einamosios sąskaitos.

Asociacija jau atkreipė dėmesį į indėlių portfelio tvarumo problemą, kuri neleidžia labai optimistiškai vertinti per visus negandų laikotarpius nuolat pilnėjančių indėlių sąskaitų fenomeno. Bėda ta, kad pinigai į Lietuvoje veikiančius bankus „užbėga“ trumpam ir jų turėtojai verčiau linkę kasmet pratęsti depozito sutartį, nei ryžtis geresnėmis sąlygomis patikėti savo lėšas ilgesniam laikotarpiui. Indėlių portfelis atrodo stabilus ir nuolat pilnėjantis, tačiau bankai negauna „ilgų“ pinigų, o jų klientai – didesnių palūkanų. Suprasdama, kad problema yra sisteminė, asociacija ketina diskusiją tęsti.

Birželį bankai buvo dosnūs nekilnojamojo turto rinkai. Per mėnesį naujai išduotų būsto paskolų suma siekė 131 mln. litų (8,9 milijono daugiau nei gegužę), tačiau dar svarbiau, kad bankai viešai paskelbė apie kelių stambesnių nekilnojamojo turto plėtros projektų finansavimą. Tai rodo, kad sunkmetį išgyvenanti statybų rinka po truputį sugrįžta į normalią būseną ir atgauna bankų pasitikėjimą.

 

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Lietuvoje apyvartoje dar yra beveik pusė milijardo litų

Praėjus daugiau kaip pustrečių metų po Europos Sąjungos bendrosios valiutos euro įvedimo šalyje, 480 mln. vertės litų suma dar nėra grįžusi į litus išleidusį Lietuvos banką. Tai beveik dešimtadalis visų įvedant eurą buvusių apyvartoje litų. skaityti »

Technologijos keičia lietuvių požiūrį į pinigų skolinimąsi

Lietuvos bankų klientai vis labiau pasitiki moderniomis technologijomis: jau kas trečiam yra patogu internetu sužinoti vartojimo paskolos sąlygas. skaityti »

Kodėl bankai klausia?

Pastaruoju metu viešumoje vis dažniau keliami klausimai, kokiais tikslais bankai prašo klientų užpildyti anketas, kuriose prašoma pateikti tam tikrus duomenis apie save. skaityti »

Siekdamas efektyvumo Lietuvos bankas veiklą sutelks Žirmūnuose

Siekdamas mažinti veiklos išlaidas, Lietuvos bankas iš Vilniaus centro persikels į sostinės Žirmūnų rajoną, kur ir šiandien dirba dalis banko padalinių, veikia pinigų saugykla bei klientų aptarnavimo kasos. skaityti »

„Globus“ tobulins pirkėjų aptarnavimą naudodama „Diebold Nixdorf“ technologijas

Europos mažmeninės prekybos lyderė „The Globus Group“ diegia jungtinės komercijos sprendimus. skaityti »

Finansinės drausmės kainai įvertinti – speciali skaičiuoklė internete

Siekdamas skatinti atsakingą skolinimąsi bei ugdyti visuomenę, „Citadele“ bankas pristatė elektroninę vartojimo kredito skaičiuoklę, kuri pagal asmens sąžiningai suvestus duomenis pateikia galimą gauti vartojimo kredito sumą, kredito palūkanų normą bei parodo asmens kredito reitingą. skaityti »

Kokios lietuviškos monetos pageidautumėte Jūs?

Lietuvos bankas kviečia susipažinti su Monetų kūrimo strategijos projektu ir išsakyti savo vertinimus bei pasiūlymus. skaityti »

Kolekcinės monetos skirtos nykstančioms arklių veislėms

Liepos 21 dieną Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia 10 eurų ir 1,5 euro kolekcines monetas, skirtas lietuvių skalikui ir žemaitukui. skaityti »

Parduotuvėse mokėti grynaisiais pinigais lietuviams vis dar patogiau

Ketvirtadalis lietuvių už pirkinius prekybos centruose visuomet ar beveik visuomet atsiskaito grynaisiais, o tik dešimtadalis pirkėjų visuomet moka banko kortele. skaityti »

„Swift“ diegiamą „Blockchain“ technologiją testuoja 28 bankai

Dar 22 bankai prisijungė prie „Blockchain“ sistemos testavimo. skaityti »