LBA prezidento S. Kropo birželio bankų veiklos statistinių rodiklių komentarai

Publikuota: 2012 m. liepos 27 d. penktadienis

Šių metų vasara Lietuvoje  išsiskiria ne tik permainingais orais, bet ir gana netipiška diskusija, kurioje aktyviai dalyvauja politikai, analitikai ir rinkos dalyviai. Diskusija fundamentali – apie antrosios krizės bangos perspektyvas.  Ir kiek netipiška, nes šįkart teoretikai atrodo esantys didesni pesimistai nei praktikai. Iš tiesų, garsiausi pasaulio ekonomistai ir finansininkai piešia niūrius ateities vaizdus, o situacija Europoje tarsi patvirtina blogiausio scenarijaus galimybę, tačiau fundamentalūs Lietuvos ekonomikos rodikliai yra geri ir rodo priešingą prognozėms kryptį.  

Lietuvos bankų birželio mėnesio rodikliai taip pat perša mintį, kad statistika ir prognozės šįkart pasuko skirtingais keliais. Skolinimo verslui pagyvėjimas ir ramybė indėlių sąskaitose aiškiai rodo teigiamas tendencijas, tačiau neturime pamiršti, kad Lietuva veikia ne vakuume, todėl fundamentalūs pokyčiai pagrindinėse eksporto ir importo rinkose neišvengiamai paveiks ir vidaus rinką. Tačiau, kol kas, pagrindo nerimauti statistika nesuteikia.

Birželį bendrasis bankų paskolų portfelis ūgtelėjo dar 144,2 mln. litų iki 54,07 milijardo. Tendencija išliko ta pati – didžiąją dalį augimo užtikrino paskolos privačioms įmonėms, kurių portfelis išsipūtė 128,9 mln. litų, o paskolų privatiems asmenims suma sumažėjo 51,8 mln. litų. Nors pokyčiai nėra dideli, jie gan tiksliai atspindi tai, kas vyksta realioje ekonomikoje – verslui jau reikia kapitalo plėtrai, o fiziniai asmenys vis dar labiau linkę mažinti savo įsipareigojimus nei skolintis.

Šioji tendencija kažin ar pasikeis artimiausiu metu, nes privatūs asmenys jautriau ir greičiau reaguoja į prognozes ir pranašystes, o verslas labiau kliaujasi realiais pardavimų rezultatais ir sutarčių portfelio pokyčiais.

Tai atsispindi ir bankuose laikomų indėlių sąskaitose – birželio mėnesį fiziniai asmenys jas papildė 502,2 mln. litų, o įmonių lėšų suma sąskaitose sumažėjo 468 milijonais litų. Galima spėti, kad fiziniai asmenys kaupė lėšas atostogų sezonui, nes birželį spėriai pildėsi tik einamosios sąskaitos.

Asociacija jau atkreipė dėmesį į indėlių portfelio tvarumo problemą, kuri neleidžia labai optimistiškai vertinti per visus negandų laikotarpius nuolat pilnėjančių indėlių sąskaitų fenomeno. Bėda ta, kad pinigai į Lietuvoje veikiančius bankus „užbėga“ trumpam ir jų turėtojai verčiau linkę kasmet pratęsti depozito sutartį, nei ryžtis geresnėmis sąlygomis patikėti savo lėšas ilgesniam laikotarpiui. Indėlių portfelis atrodo stabilus ir nuolat pilnėjantis, tačiau bankai negauna „ilgų“ pinigų, o jų klientai – didesnių palūkanų. Suprasdama, kad problema yra sisteminė, asociacija ketina diskusiją tęsti.

Birželį bankai buvo dosnūs nekilnojamojo turto rinkai. Per mėnesį naujai išduotų būsto paskolų suma siekė 131 mln. litų (8,9 milijono daugiau nei gegužę), tačiau dar svarbiau, kad bankai viešai paskelbė apie kelių stambesnių nekilnojamojo turto plėtros projektų finansavimą. Tai rodo, kad sunkmetį išgyvenanti statybų rinka po truputį sugrįžta į normalią būseną ir atgauna bankų pasitikėjimą.

 

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Mokėjimo korteles pakeis balti žiedai

Netrukus Europoje žmonės pradės mūvėti baltus žiedus. skaityti »

El. komercija Europos šalyse per metus išaugs 14 proc.

„European Ecommerce Report 2017“ duomenimis, šių metų pabaigoje el. komercijos sektorius bus vertinamas 602 mlrd. eurų. skaityti »

Biometrinis žiedas atstos raktus ir banko kortelę

Naudojantis vienu žiedu bus galima atidaryti duris, prisijungti prie kompiuterio, užvesti automobilį ir atlikti mokėjimus. Tokį išmanųjį žiedą „Token“ sukūrė įmonė „Tokenize“. skaityti »

Finansinėmis paslaugomis besinaudojančių klientų tapatybę finansų įstaigos galės nustatyti paprasčiau

Finansų įstaigoms ir vartotojams suteikiamos platesnės galimybės naudotis elektroninėmis finansinėmis paslaugomis, supaprastinant kai kuriuos kliento tapatybės nustatymo reikalavimus ir išplečiant nuotolinio tapatybės nustatymo būdus. skaityti »

Bankomatai švenčia 50-ąjį gimtadienį

1967 m. liepos 27 d. pasaulyje pradėjo veikti pirmasis bankomatas. Jį „Barclays“ bankas įrengė Londone. skaityti »

Išleista 0 eurų kupiūra

Europos Centrinis bankas suteikė teisę Vokietijai išleisti 0 eurų kupiūrą. skaityti »

Pusė lietuvių norėtų išbandyti bekontakčius mokėjimus

Apie galimybę atsiskaityti neįvedant PIN kodo Lietuvoje jau yra girdėję 77 proc. gyventojų, 43 proc. respondentų šią galimybę vertina teigiamai. skaityti »

Žvilgsnis į artimą ateitį: apsiperkant tereikės turėti mobilųjį telefoną?

Į finansų rinką įžengusios finansinės technologijos sukėlė kai kuriuos griaunamuosius tradicinės bankininkystės reiškinius. skaityti »

Mokėjimo kortelių naudojimas pasaulyje auga

2016 m. užregistruota 257,17 mlrd. dolerių atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis. Tai 13,3 proc. daugiau, nei pernai. skaityti »

Finansų sistema stabili, tačiau horizonte matyti iššūkių, rinkos dalyviai turi jiems pasirengti

Šalies bankų sektorius veikia pelningai ir yra atsparus galimiems šokams. skaityti »