Naudojimasis bankų paslaugomis ir pasitikėjimas auga

Publikuota: 2017 m. sausio 10 d. antradienis

Lietuvos bankų asociacijos užsakymu atlikta gyventojų apklausa parodė, kad 2016 m. pasitikėjimas bankų sektoriumi padidėjo. Pasitikėjimą įvertinusiųjų 9-10 balų procentas pastebimai išaugo (2016 m. – 17 proc., 2015 m. – 11 proc.). Be to, apklausos rezultatai atskleidė, kad naudojimasis bankų teikiamomis paslaugomis kyla: šalies gyventojų, sakančių, kad naudojasi bankų paslaugomis, buvo net 96 proc. (2015-ųjų apklausos duomenimis – 94 proc.).

„2016-ieji – dar vieni metai bankams, kuomet įgyvendintos naujų reguliacinių teisės aktų nuostatos, pristatyta ne viena nauja, į skaitmeninę rinką orientuota paslauga, projektai. Kaip ir kasmet, teko susidurti su iššūkiais – šie metai, ko gero, labiausiai išsiskyrė informacijos banga skaitmenizacijos, naujų finansų rinkos dalyvių, fintech kontekste. Tačiau apklausos rezultatai atskleidė, kad gyventojai bankų sektorių ir savo asmeninę patirtį bankuose vertina palankiau nei praėjusiais metais, o naudojimais paslaugomis auga. Tai skatina tik dar labiau stengtis dėl klientų ir pateisinti jų lūkesčius“, – pažymi Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.

2016 m. apklausos rezultatai parodė, kad palyginti su 2015 m., pasitikėjimas bankais kyla. Palankiausiai, kaip ir 2015-aisiais, gyventojai vertina savo pagrindinį banką (vidutinis gyventojų vertinimas dešimties balų sistemoje – 7,8, 2015 m. – 7,6), taip pat bankus, kurių paslaugomis naudojasi (7,7, 2015 m. – 7,5). Pasitikėjimo bankais, kurių paslaugomis nesinaudoja, vidurkis šiemet išliko toks pats kaip ir pernai – 6,2 balo. Tokie rezultatai dar kartą paliudija, jog pasitikėjimas įgyjamas per patirtį – kuo bendravimas su konkrečiu banku intensyvesnis, tuo jis vertinamas geriau.

Labiausiai bankais pasitiki jaunimas (18-29 m.), studentai, žmonės su aukštuoju išsilavinimu, 3 didžiųjų miestų gyventojai. Tuo tarpu mažiausiai pasitiki vidutinio amžiaus gyventojai (40-49 m.), bedarbiai, ne TOP3 miestų gyventojai.

Dažniausios – tradicinės bankų paslaugos
Apklausos rezultatai parodė, jog padaugėjo gyventojų, kurie naudojasi 2 bankų paslaugomis (2016 m. – 29 proc., 2015 m. – 25 proc.). Pastebima, kad tik vieno banko paslaugomis dažniau naudojasi 50-74 metų amžiaus asmenys, turintys žemiausias pajamas, bedarbiai, pensininkai, mažesnių miestų ir kaimų gyventojai.

Stebimas turimų bankinių paslaugų bei produktų augimas. Didžioji bankų klientų dalis turi einamąją sąskaitą, debeto kortelę ir atlieka operacijas grynaisiais pinigais.

Skaitmeniniai kanalai populiarėja
Galima išskirti reikšmingus pokyčius kanalų, kuriais tvarkomi bankiniai reikalai, naudojime – e. parašo, mobilaus e. parašo, banko kodų generatoriaus, e. bankininkystės naudojimosi procentas, palyginti su 2015-aisiais, pastebimai išaugo, o labiausiai – mobiliosios bankininkystės (nuo 9 iki 19,5 proc. bankų klientų).

Bankinių paslaugų ir kanalų, kuriais tvarkomi bankiniai reikalai, vertinimai yra gana aukšti – aukščiausias vertinimas – 8,8 ir 8,7 (e. bankininkystė, e. parašas, mobilioji bankininkystė, banko kodų kortelė, kodų generatorius) žemiausias – 8,3 (skambučiai banko informacijos numeriu) iš 10 galimų.

Svarbiausi klientų lūkesčiai – susiję su saugumo aspektais
Finansinio stabilumo, saugių bankinių operacijų, geros reputacijos aspektų išpildymas, palyginti su 2015 metais, pagerėjo. Atsakant į klausimą, kiek pagrindinis bankas patenkina lūkesčius, dauguma sutiko, kad jų bankas finansiškai stabilus, asmeninė kliento informacija apie finansinę situaciją, bankines paslaugas yra saugoma (šiuos aspektus puikiai ir gerai vertina 77 proc. apklaustųjų), atliekamos bankinės operacijos yra saugios (76 proc.).

Šiais metais, palyginti su 2015 metais, sumažėjo svarba tokių būdų didinti pasitikėjimą bankais, kaip papildomų taisyklių ir saugiklių įvedimas bei didesnis informavimas apie bankų veiklą, tačiau išaugo būsto paskolų gyventojams lengvinimo svarba gerinant žmonių pasitikėjimą bankais. Šioje vietoje būtina pastebėti, kad būtent 2015-ųjų pabaigoje įsigaliojo atnaujinti sugriežtinti Atsakingojo skolinimo nuostatai, kurių įgyvendinimas galėjo turėti įtakos gyventojų nuomonei dėl sudėtingesnių sąlygų paskolai gauti.

Pasitikėjimo bankais tyrimą atliko bendrovė „Socialinės informacijos centras“ (SIC) 2016 m. lapkritį. Tyrimo metu apklausti 1000 18-74 metų respondentų. Tyrimo imtis reprezentuoja Lietuvos gyventojus amžiaus, lyties, gyvenamosios vietos kriterijais. Analogiškas tyrimas buvo atliktas ir 2015 m. lapkritį.

Šaltinis: lba.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Nauja monetų serija įamžins Lietuvos rūmų ir dvarų paveldą

Lietuvos bankas išleido kolekcinę 20 eurų sidabro monetą, skirtą Radvilų rūmams Vilniuje. skaityti »

V.Sutkus pritaria atsiskaitymo virtualiąja valiuta reglamentavimui

Valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamente įkurtas naujas e-komercijos padalinys, skirtas darbui su atsiskaitymais virtualiomis valiutomis, teikia vilties, kad ši nesąžiningam verslui vystytis itin palanki terpė nespės išsiplėsti. skaityti »

„Citadele“ banko Lietuvoje valdybos pirmininke paskirta J.Jazukevičienė

Nuo š.m. rugsėjo 18 dienos „Citadele“ banko Lietuvoje valdybos pirmininkės ir administracijos vadovės pareigas pradėjo eiti Jūratė Jazukevičienė. skaityti »

Skubiai išsiimti grynųjų pinigų bus galima ir be banko kortelės

Mokėjimo sprendimų bendrovė „Mastercard“ pristatė naują būdą išsiimti pinigus iš bankomatų, neturint banko kortelės ir net sąskaitos. skaityti »

Lietuva taps Europos „FinTech“ centru?

Žymus lietuvių verslininkas, fondo „Nextury Ventures“ pirmininkas Ilja Laurs teigia, kad šiuolaikinei elektroninei ekonomikai tradiciniai pinigai nebetinka ir juos gali išstumti kriptovaliutos. skaityti »

Kaip ir kam skolinasi lietuviai? O kam latviai?

Prireikus pinigų brangesniems pirkiniams ar kitoms išlaidoms padengti lietuviai neretai kreipiasi į vartojimo paskolas suteikiančias įstaigas. skaityti »

Pažvelkite, kas bekontaktės kortelės viduje

Lietuvos bankai žengia koja kojon su Europos bankininkystės inovacijomis. Kai kurie bankai norintiesiems pasikeisti savo kortelę ar įsigyti naują jau siūlo tik bekontaktes korteles. skaityti »

Moneta, skirta Vilniui, siunčia žinią apie klestinčią mūsų sostinę

Į apyvartą 2 eurų proginę monetą Vilniui išleidęs Lietuvos bankas siunčia žinią pasauliui apie modernų, verslui, prekybai ir gyvenimui palankų, tolerantišką miestą. skaityti »

#SWITCH! hakatono dalyviams – pasaulinio garso „blockchain“ plėtotojų pamokos

Hakatono dalyviai turės atrasti būdą, kaip „blockchain“ technologija leistų atlikti elektroninius mokėjimus vien tik žinant telefono numerį. skaityti »

Proginė 2 eurų moneta įamžins Vilnių

Rugpjūčio 31 dieną Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia 2 eurų proginę monetą, skirtą Vilniui. skaityti »