Per dvejus „Snoro“ bankroto metus sugrąžinta 1,9 mlrd. litų – Išmokos kreditoriams priklausys nuo laimėjimų teismuose

Publikuota: 2013 m. gruodžio 9 d. pirmadienis

Per dvejus metus nuo banko „Snoras„ bankroto pradžios bankroto administratoriaus Neilo Cooperio vadovaujama komanda sugrąžino beveik 1,9 mlrd. litų banko turto ir lėšų – parduota dalis antrinių „Snoro“ grupės įmonių, išaiškinta ir sugrąžinta sudėtinga paskolų schema, pradėtas pardavinėti bankui priklausęs ir iš skolininkų perimtas nekilnojamasis turtas, reguliariai gaunamos įmokos iš grąžinamų paskolų. Per trečiąjį metų ketvirtį į banką sugrąžinta 136,7 mln. litų, skelbiama naujausioje bankroto administratoriaus ataskaitoje.   

Šių metų gruodžio 7–ąją sueina lygiai dveji metai, kai buvo pradėtos banko „Snoras" bankroto procedūros – sprendimą iškelti bankui bankroto bylą Vilniaus apygardos teismas priėmė 2011 m. gruodžio 7 d. ir paskyrė N. Cooperį bankroto administratoriumi.

„Praėjo dveji metai – tai palyginti trumpas laiko tarpas tokios apimties ir sudėtingumo tarptautinės finansinės grupės bankroto procese, kokia iš tiesų buvo „Snoro" grupė. Pats bankas buvo tik struktūros centras, skirtas surinkti pinigus vietoje, bet daug vertingiausio banko turto buvo laikoma jurisdikcijose už Lietuvos ribų, tarp jų ir įvairiose mažų mokesčių šalyse, į kurias mus atvedė daug nagrinėjamų painių pervedimų schemų.

Per šį laikotarpį stengėmės nustatyti banko turtą ir lėšas, kad jie galėtų būti grąžinti kreditoriams. Susidūrėme su nemažai galimų sukčiavimo, vagystės ir neteisėto turto pasisavinimo atvejų, kuriuos šiuo metu vertiname mes ir aiškinasi teisėsaugos pareigūnai Lietuvoje bei kitose šalyse. Akivaizdu, kad būtent buvusių banko akcininkų veiksmai buvo pagrindinė priežastis, privedusi banką prie žlugimo„, – sako Neilas Cooperis, banko „Snoras“ bankroto administratorius.      

Teismuose – 2,4 mlrd. litų  

Iki šiol „Snoro„ bankroto procese yra pilnai patenkinti visi pirmosios eilės kreditorių – banko darbuotojų – kreditoriniai reikalavimai, jiems buvo išmokėti 9,3 mln. litų. „Snoro“ antrosios eilės kreditoriui VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas" iki šios dienos išmokėti 300 mln. litų, mokėjimai bus vykdomi ir toliau pagal teismo patvirtintą grafiką.

Bet kokių mokėjimų žemesnės eilės kreditoriams apimtis galės būti žinoma tik tuomet, kai vykstantys teisminiai ginčai pasistūmės į priekį ir bus įvertinta, kiek lėšų bus sukaupta.

„Didelės vertės banko turtas, nors buvo rodomas banko balanse kaip priklausantis bankui, iš tiesų buvo pasisavintas. Todėl žemesnės eilės banko kreditorių reikalavimai galės būti pradėti vertinti tik tuo atveju, jei pavyks laimėti teisinius ginčus ir sugrąžinti šį neteisėtai pasisavintą turtą bei lėšas iš buvusių akcininkų, susijusių asmenų ir kitų šalių", – sako banko bankroto administratorius.

Pasak N. Cooperio, kol galutinis sugrąžinamų lėšų dydis lieka neaiškus, yra pareikšta teisinių ieškinių dėl vidutiniškai 2,4 mlrd. litų. Administratoriaus komandai pavyko pasiekti, kad tam tikrų teisinių ieškinių užtikrinimui būtų išduotas visame pasaulyje galiojantis arešto orderis įšaldyti 1,7 mlrd. litų vertės vieno buvusio „Snoro" akcininko lėšų.

Šalia vykstančio teisinio ginčo prieš Šveicarijos banką „Julius Baer„, iš kurio siekiama sugrąžinti 829 mln. litų neteisėtai pasisavinto „Snoro“ turto, bankroto administratoriaus komanda vertina galimybes pareikšti pretenzijas ir kitiems bankams Šveicarijoje. Administratorius taip pat vykdo teisinius veiksmus, susijusius su Rusijos banku „Investbank„, taip pat dėl indėliais laikytų „Snoro“ lėšų Ukrainos banke „Conversbank“.

Bankroto administratoriaus teigimu, šiuo metu toli pažengusios derybos dėl kelių paskolų, galutiniu gavėju suteiktų Latvijos skrydžių bendrovei „Air Baltic Corporation", restruktūrizavimo. Pasak N. Cooperio, netrukus turėtų būti pasiekta sėkminga šių derybų pabaiga. 

Bankroto administratoriaus komandai taip pat sėkmingai pavyko išaiškinti daugiau nei 180 mln. litų realizuojamos vertės paskolų pervedimo schemą į Kipro, Kaimanų ir Didžiosios Britanijos Mergelių salose registruotus fondus ir imtis veiksmų, kad turtas ir paskolos būtų grąžintos. Iš jų 73 mln. litų jau sugrąžinti bankui, kitų lėšų grąžinimas tęsiamas.

Toliau parduodamas ir grąžinamas turtas

Bankroto proceso metu „Snorui" priklausęs turtas nustatytas 19–oje tarptautinių jurisdikcijų, nekilnojamasis turtas užfiksuotas 7 užsienio šalyse. Bankui priklausęs ir iš skolininkų perimtas nekilnojamasis turtas Lietuvoje ir užsienyje, kuris šiuo metu jau yra parduodamas, vertinamas 185 mln. litų. Šių nekilnojamojo turto objektų pardavimo procesas skirtingais etapais pradėtas vasarą.

Per bankroto administravimo laikotarpį skirtingiems pirkėjams buvo parduotos banko antrinės įmonės „Snoras Media„ (valdžiusi 34% „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos grupės akcijų paketą), „Snoro Lizingas„ ir „Snoro“ minibankų tinklas. Bendra šių sandorių vertė siekia 87 mln. litų.

Nuo bankroto pradžios buvo parduota 50 bankui priklausiusių transporto priemonių, tarp kurių – du ištaigingi sportiniai „Spyker" automobiliai. Iš viso iki šiol už parduotus automobilius sugrąžinta 1,7 mln. litų, dar 1 mln. litų surinktas iš kito kilnojamojo turto pardavimo, tarp kurių – bankui priklausę ginklai, kolekcinės monetos.         

Bankroto administratoriaus komanda tęsia aktyvią banko paskolų portfelio priežiūrą. Nuo bankroto pradžios buvo grąžinta 1 mlrd. litų išduotų paskolų ir palūkanų, 124 mln. litų iš šios sumos – per trečiąjį metų ketvirtį.

Per dvejus metus nuo bankroto proceso pradžios banko  darbuotojų skaičius buvo sumažintas dešimčia kartų – nuo 1385 iki 139. Iki šiol minimaliu pajėgumu veikia 10 banko filialų, kurie pirmiausia atlieka paskolų portfelio priežiūrą ir administravimą.

Trečiąjį metų ketvirtį bankrutuojančio banko veiklos užtikrinimo – bankroto administratoriaus komandos ir banko specialistų, skyrių bei sistemų išlaikymo – sąnaudos toliau mažėjo ir sudarė 15,7 mln. litų (įskaitant pridėtinės vertės mokestį) arba vidutiniškai 5,2 mln. litų per mėnesį, tai yra 19% mažesnės vidutinės mėnesio sąnaudos nei sumokėtos antrąjį šių metų ketvirtį.      

Iš viso kreditoriai yra pateikę daugiau kaip 28500 pareiškimų bankrutavusiam „Snoro" bankui iš 53–ijų skirtingų jurisdikcijų visame pasaulyje. Bendra kreditorinių reikalavimų suma sudaro 6,7 mlrd. litų.

Laukia tolesnis turto realizavimas ir teisiniai procesai

Pasak N. Cooperio, planuojama užbaigti „Snorui„ priklausiusios „Finastos“ bankinės grupės pardavimo procesą – šiuo metu vedamos derybos su trimis potencialiais pirkėjais.

Taip pat pradėtos pirminės žvalgybos ieškant potencialių „Snoro" paskolų portfelio pirkėjų, toliau tęsiamas bankui priklausiusio ir iš skolininkų perimto turto pardavimas. Į priekį juda teisinis bylinėjimasis su daug skirtingų šalių.     

„Artimiausiu metu laukia įdomus periodas, nes esame toli pažengę svarbaus ir pakankami didelės vertės turto pardavimo derybose bei toliau tęsime teisinius procesus", – pabrėžia N. Cooperis.

Šaltinis: penki.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Mokėjimo korteles pakeis balti žiedai

Netrukus Europoje žmonės pradės mūvėti baltus žiedus. skaityti »

El. komercija Europos šalyse per metus išaugs 14 proc.

„European Ecommerce Report 2017“ duomenimis, šių metų pabaigoje el. komercijos sektorius bus vertinamas 602 mlrd. eurų. skaityti »

Biometrinis žiedas atstos raktus ir banko kortelę

Naudojantis vienu žiedu bus galima atidaryti duris, prisijungti prie kompiuterio, užvesti automobilį ir atlikti mokėjimus. Tokį išmanųjį žiedą „Token“ sukūrė įmonė „Tokenize“. skaityti »

Finansinėmis paslaugomis besinaudojančių klientų tapatybę finansų įstaigos galės nustatyti paprasčiau

Finansų įstaigoms ir vartotojams suteikiamos platesnės galimybės naudotis elektroninėmis finansinėmis paslaugomis, supaprastinant kai kuriuos kliento tapatybės nustatymo reikalavimus ir išplečiant nuotolinio tapatybės nustatymo būdus. skaityti »

Bankomatai švenčia 50-ąjį gimtadienį

1967 m. liepos 27 d. pasaulyje pradėjo veikti pirmasis bankomatas. Jį „Barclays“ bankas įrengė Londone. skaityti »

Išleista 0 eurų kupiūra

Europos Centrinis bankas suteikė teisę Vokietijai išleisti 0 eurų kupiūrą. skaityti »

Pusė lietuvių norėtų išbandyti bekontakčius mokėjimus

Apie galimybę atsiskaityti neįvedant PIN kodo Lietuvoje jau yra girdėję 77 proc. gyventojų, 43 proc. respondentų šią galimybę vertina teigiamai. skaityti »

Žvilgsnis į artimą ateitį: apsiperkant tereikės turėti mobilųjį telefoną?

Į finansų rinką įžengusios finansinės technologijos sukėlė kai kuriuos griaunamuosius tradicinės bankininkystės reiškinius. skaityti »

Mokėjimo kortelių naudojimas pasaulyje auga

2016 m. užregistruota 257,17 mlrd. dolerių atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis. Tai 13,3 proc. daugiau, nei pernai. skaityti »

Finansų sistema stabili, tačiau horizonte matyti iššūkių, rinkos dalyviai turi jiems pasirengti

Šalies bankų sektorius veikia pelningai ir yra atsparus galimiems šokams. skaityti »