SEB banko pelnas šiemet augo

Publikuota: 2015 m. balandžio 23 d. ketvirtadienis

Didžiausias Lietuvoje komercinis SEB bankas pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 18,4 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno – 12,2 proc. daugiau nei 2014-ųjų sausio–kovo mėnesiais, kai banko pelnas buvo 16 mln. eurų.

Banko grupės pelnas šiemet siekė 18,2 mln. eurų ir buvo 13,8 proc. didesnis nei pirmąjį 2014-ųjų ketvirtį (16 mln. eurų), teigiama SEB banko pranešime. „Teigiamą įtaką finansiniams rezultatams turėjo išaugusios pajamos dėl klientų aktyvumo naudojantis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis – klientai dažniau norėjo apsidrausti nuo palūkanų didėjimo ateityje rizikos, mažėjo banko paskolų nuostoliai, didėjo banko grupės veiklos efektyvumas, o dėl euro įvedimo, kaip ir prognozuota, sumažėjo banko pajamos už valiutos keitimo ir pinigų pervedimo operacijas“, – sakė SEB banko prezidentas Raimondas Kvedaras.

Banko grupės pajamos šiemet, palyginti su pirmuoju 2014-ųjų ketvirčiu, sumažėjo 3 proc. iki 41 mln. eurų.

SEB banko grupės turtas šių metų kovo pabaigoje buvo 6,4 mlrd. eurų – 3 proc. mažiau nei pirmojo 2014-ųjų ketvirčio pabaigoje, kai jis siekė 6,6 mlrd. eurų. Didžiąją grupės turto dalį sudarančio paskolų ir lizingo portfelio grynoji vertė per pastaruosius 12 mėnesių sumenko 2 proc. ir kovo pabaigoje buvo 4,7 mlrd. eurų.

Pasak R. Kvedaro, pirmą šių metų ketvirtį gyventojai aktyviau domėjosi paskolomis - bankas suteikė 14 proc. daugiau naujų būsto paskolų negu atitinkamu laikotarpiu pernai. Tačiau, anot SEB banko prezidento, geopolitinis fonas ir toliau turi įtakos bendrai paskolų portfelio dinamikai, kadangi įmonės išlieka atsargios ir neskuba priimti naujų finansinių įsipareigojimų.

SEB banko indėlių portfelis kovo pabaigoje siekė 4,3 mlrd. eurų ir buvo 14 proc didesnis nei prieš metus (3,8 mlrd. eurų). „Akivaizdu, kad įvestas euras ima keisti klientų santaupų laikymo įpročius – euro įvedimo laikotarpiu atnešę grynuosius pinigus ir padėję juos į sąskaitas banke klientai nebeskuba jų vėl pasiimti grynaisiais pinigais“, – teigė R. Kvedaras.

Banko grupės nuosavas kapitalas per pastaruosius 12 mėnesių padidėjo 1 proc. ir kovo pabaigoje buvo 750 mln. eurų. Grynųjų pinigų įskaitymo operacijų skaičius grynuosius pinigus priimančiuose bankomatuose šiemet, palyginti su pirmuoju 2014-ųjų ketvirčiu, padidėjo 17 proc., o grynųjų pinigų įskaitymo operacijų skaičius banko skyriuose smuko 29 procentais.

Banko klientų Lietuvoje atsiskaitymo kortele dalis, palyginti su atsiskaitymu grynaisiais pinigais, pirmąjį ketvirtį siekė 34 proc. (pernai sausį–kovą – 31 proc.).

SEB banko išduotų mokėjimo kortelių apyvarta šiemet padidėjo 4 proc., mokėjimo kortelių skaitytuvų skaičius išaugo 9 procentais. Pinigų pervedimo internetu operacijų skaičius per metus padidėjo 2,3 procento.

„Pastebime, kad klientai aktyviau naudojasi elektroninėmis banko paslaugomis, o tai lemia mažėjantį klientų srautą banko skyriuose. Daugėja internetu atliekamų pinigų pervedimo operacijų, klientai dažniau atsiskaito mokėjimo kortelėmis, pasiima mažiau grynųjų pinigų iš bankomatų, dažniau naudojasi grynųjų pinigų įmokėjimo savitarnos paslauga“, – sakė R. Kvedaras.

Pasak jo, šiemet bankas ketina toliau plėsti elektroninių ir savitarnos paslaugų tinklą, sieks spartesnės mokėjimo kortelių paslaugų plėtros, kad jų skaitytuvai būtų įrengti kuo daugiau prekybos vietų.

SEB interneto banko registruotų vartotojų skaičius pirmojo šių metų ketvirčio pabaigoje siekė 1,2 mln., – 4 proc. daugiau nei 2014-ųjų kovo pabaigoje.

Šių metų kovo pabaigoje SEB bankas turėjo 46 klientų aptarnavimo padalinius visoje Lietuvoje.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama. 

Šaltinis: BNS
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ SEB banką pripažino geriausiu Lietuvoje (118)

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ kasmetiniuose geriausio banko rinkimuose pripažino SEB banką geriausiu banku Lietuvoje. skaityti »

Bus galima įsigyti niekada apyvartoje nebuvusių 1000 litų ir kitų nominalų banknotų (1)

Lietuvos bankas suteikia galimybę įsigyti niekada į apyvartą neišleistų litų banknotų. skaityti »

Lietuvos gyventojai pamėgę grynuosius, tačiau turėdami galimybę rinktųsi alternatyvą (1)

Nors gryniesiems, palyginti su kitais mokėjimo būdais, pirmenybę teikia mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų, net 3 atvejais iš 4 apsipirkimo vietose moka grynaisiais pinigais. skaityti »

Lietuvos bankas sudarė galimybę atlikti žaibiškus mokėjimus (1)

Išplėtusi galimybes ir pakeitusi pavadinimą, Lietuvos banko mokėjimo sistema CENTROlink pradeda naują etapą Lietuvos mokėjimo paslaugų istorijoje. skaityti »

Lietuvos bankas tobulina investavimo politiką (1)

Siekdamas maksimaliai išskaidyti finansinio turto investavimo riziką, Lietuvos bankas atnaujino strateginį investicijų paskirstymą ir nutarė sudaryti rezervų portfelį iš itin saugių investicijų JAV doleriais. skaityti »

Europos priežiūros institucija perspėjima dėl virtualiųjų valiutų žetonų platinimo (1)

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija viešai įspėjo apie rizikas, susijusias su virtualiųjų valiutų žetonų platinimu. skaityti »

Kolekcinė sidabro moneta įamžins Pranciškaus Skorinos palikimą (1)

Lapkričio 8 dieną (trečiadienį) Lietuvos bankas išleis 20 eurų kolekcinę sidabro monetą, skirtą Pranciškaus Skorinos „Rusėniškosios Biblijos“ 500-mečiui. skaityti »

V. Vasiliauskas: naujos finansinės technologijos – papildoma paspirtis ūkio augimui ir naujos rizikos

Tarptautinio valiutos fondo metiniuose susitikimuose Vašingtone dalyvaujantis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatė savo metinę kalbą, pateiktą aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių vardu. skaityti »

Lietuvos bankas skelbia poziciją dėl virtualiųjų valiutų

Bankai, mokėjimo įstaigos ir kiti finansų rinkos dalyviai neturėtų teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis ar dalyvauti jas leidžiant – tokią poziciją patvirtino Lietuvos banko valdyba. skaityti »

Kas antras verslininkas nežino, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija

Kas antras Lietuvos smulkusis verslininkas neatsakytų į klausimą, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija, o trys ketvirtadaliai apie tai žinančių vadovų pripažįsta, kad jų įmonė tokiems pokyčiams nesiruošia. T skaityti »