Tyrimas: nors lietuviai pensinį amžių įsivaizduoja niūriai, jam ruoštis neskuba

Publikuota: 2012 m. rugpjūčio 16 d. ketvirtadienis

SEB banko užsakymu atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa parodė, kad lietuviams senatvė pirmiausia asocijuojasi su ligomis ir lėšų trūkumu. Lyginant su latviais ir estais, lietuviai taip pat labiausiai linkę tikėtis mažų valstybės mokamų pensijų, tačiau savarankiškai taupyti neskuba: trečios pakopos pensijų fonduose lėšas kaupia vos 14 proc. apklaustųjų.

Pensijos dydis pradeda rūpėti tik jai artėjant

Apklausos duomenimis, būsimos pensijos dydžiu domisi tik 15 proc. Baltijos šalių gyventojų. Daugiau negu pusė (55 proc.) jų mano, kad iki pensijos dar toli, tad šis klausimas neaktualus. Pastebėtina, kad net penktadalis (20 proc.) latvių mano, jog jie apskritai nesulauks pensinio amžiaus. Tyrimas taip pat parodė, kad nemaža dalis Baltijos šalių gyventojų nepasitikti pensijų sistema. Tai ypač būdinga latviams – tokių asmenų šioje šalyje yra net 26 proc., Lietuvoje – 15, Estijoje – 12 procentų. Lietuviai labiau linkę tikėti, kad pensija bus maža – taip mano kas penktas tautietis (21 proc.), o Latvijoje ir Estijoje tuo įsitikinę atitinkamai 8 proc. ir 11 proc. gyventojų.

„Duomenys rodo, kad ir lietuviai, ir kitų Baltijos šalių gyventojai apie pensiją susimąsto tik jai artėjant. Žmonės paprastai kuria planus ne daugiau kaip penkiolikai metų į priekį, todėl apie pensiją galvoti pradeda būdami maždaug 50 metų. Kitos galimos kaupimo senatvei atidėliojimo priežastys yra, ko gero, emocinės – daugelis mano, kad pensija bus labai maža, todėl paprasčiausiai vengia apie tai galvoti“, – tyrimo rezultatus komentuoja UAB „SEB investicijų valdymas“ generalinis direktorius Gediminas Milieška.

Savarankiškai pensijai kaupia kiek daugiau negu dešimtadalis Baltijos šalių gyventojų

Trečios pakopos pensijų fonduose lėšas kaupia vos 14 proc. Baltijos šalių apklaustųjų. 84 proc. visų trijų šalių gyventojų teigia savarankiškai pensijai nekaupiantys, o 2 proc. nurodė nežinantys, ar tai daro. Labiausiai savarankiškai taupyti linkę 30–39 metų asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą, gyvenantys šalių sostinėse ir didmiesčiuose bei gaunantys didesnes negu vidutines pajamas.

„Kaupiančiųjų pensijai savarankiškai skaičius Baltijos šalyse iš tiesų nėra didelis. Viena vertus, tai galima sieti su tuo, kad tokia galimybė pas mus atsirado neseniai, palyginti su Vakarų Europos šalimis. Antras svarbus momentas – gyventojų finansinės galimybės dar nėra pasiekusios prieškrizinio lygio, todėl anksčiau savarankiškam kaupimui skirtos lėšos dabar, ko gero, tenka kitoms išlaidoms“, – sako G. Milieška.

Statistinis lietuvis per mėnesį į trečios pakopos pensijų fondus perveda 35,8 euro (123,61 Lt), estas – 36 eurus (124,30 Lt), tuo tarpu vidutinė latvio mėnesio įmoka mažiausia – 21,5 euro (74,24 Lt). Gyventojai, šiuo metu netaupantys trečios pakopos pensijų fonduose dėl lėšų stygiaus, teigia, kad kaupti pradėtų tuo atveju, jei jų alga padidėtų maždaug 300–400 eurų (1035–1381 Lt).

Lietuviai tikisi, kad senatvėje juos išlaikys valstybė, estai ketina ilgiau dirbti

Baltijos šalių gyventojai senatvėje tikisi gauti apie pusę (49 proc.) dabartinių savo pajamų. Optimistiškiausiai nusiteikę estai, kurie tikisi turėti 53,3 proc. dabartinių pajamų, didžiausi pesimistai – latviai, manantys kad sulaukus pensinio amžiaus teks gyventi iš 44,4 proc. dabartinių pajamų. Lietuviai, nepaisant to, kad yra labiausiai įsitikinę, jog pensijos bus itin mažos, tikisi gauti 51,9 proc. savo dabartinių pajamų. Tyrimo duomenimis, lietuviai planuoja, kad net 72 proc. senatvėje jų gaunamų pajamų sudarys „Sodros“ skiriama valstybinė pensija.Tuo tarpu latviai tikisi, kad valstybinė pensija sudarys 61 proc., estai – vos 42 proc. visų pajamų senatvėje.

Paklausti apie galimybes senatvėje turėti daugiau lėšų, lietuviai ketina rinktis bene įvairiausius būdus, palyginti su latviais ir estais. Apklausos duomenimis, 27 proc. tautiečių planuoja pajamas senatvėje padidinti dirbdami užsienyje, 24 proc. jų yra apdraudę savo gyvybę, net 12 proc. ketina investuoti ar jau investuoja į akcijas. Estai net 13 proc. pajamų senatvėje ketina gauti toliau dirbdami, dar tiek pat – iš privačių pensijų fondų. Tuo tarpu latviai bene labiausiai pasikliauja antros pakopos pensijų fondais.

Kaip parodė duomenų analizė, net ketvirtadalis lietuvių įsitikinę, kad savo senatvėje gaunamų pajamų padidinti niekaip neįmanoma. Pasak G. Milieškos, tai rodo, kad Lietuvoje gyventojams vis dar trūksta informacijos apie galimybes papildomai kaupti savo senatvei.

Lietuviams pensinis amžius asocijuojasi su ligomis ir lėšų trūkumu, estams – su ramybe ir rūpinimusi anūkais

Lietuviai linkę pensiją įsivaizduoti gan niūriai: daugiau kaip pusė (52 proc.) respondentų ją sieja su ligomis, 37 proc. – su pinigų trūkumu. Vos 36 proc. lietuvių pensiją sieja su rūpinimusi anūkais ir ramybe, 30 proc. – su galimybe rasti kokių nors pomėgių. Latviai ir estai nusiteikę pozityviau: 45 proc. latvių ir 44 proc. estų pensinis amžius asocijuojasi su anūkais, 41 proc. abiejų šalių respondentų – su ramybe. Trečdalis latvių (33 proc.) ir 41 proc. estų sulaukę pensinio amžiaus svarsto apie galimybę rasti įdomios veiklos, pomėgių.

Pastebėtina, kad senatvė su anūkais ir ramybe labiau asocijuojasi jaunesniems asmenims. Rūpestis anūkais aktualesnis moterims, tuo tarpu vyrai labiau tikisi ramesnės senatvės. Vyresnieji Baltijos šalių gyventojai pensiją sieja su lėšų trūkumų – tokią asociaciją nurodė net pusė 50–59 metų amžiaus respondentų.

Apie tyrimą

Trijose Baltijos šalyse reprezentatyvią gyventojų apklausą SEB užsakymu 2012 metų kovo 8 – balandžio 18 dienomis atliko tarptautinė rinkos tyrimų ir verslo konsultacijų grupė TNS. Iš viso apklausti 3 026 15–74 metų respondentai. Tokios imties rezultatų paklaida neviršija 3 procentų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Šaltinis: seb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Mokėjimo korteles pakeis balti žiedai

Netrukus Europoje žmonės pradės mūvėti baltus žiedus. skaityti »

El. komercija Europos šalyse per metus išaugs 14 proc.

„European Ecommerce Report 2017“ duomenimis, šių metų pabaigoje el. komercijos sektorius bus vertinamas 602 mlrd. eurų. skaityti »

Biometrinis žiedas atstos raktus ir banko kortelę

Naudojantis vienu žiedu bus galima atidaryti duris, prisijungti prie kompiuterio, užvesti automobilį ir atlikti mokėjimus. Tokį išmanųjį žiedą „Token“ sukūrė įmonė „Tokenize“. skaityti »

Finansinėmis paslaugomis besinaudojančių klientų tapatybę finansų įstaigos galės nustatyti paprasčiau

Finansų įstaigoms ir vartotojams suteikiamos platesnės galimybės naudotis elektroninėmis finansinėmis paslaugomis, supaprastinant kai kuriuos kliento tapatybės nustatymo reikalavimus ir išplečiant nuotolinio tapatybės nustatymo būdus. skaityti »

Bankomatai švenčia 50-ąjį gimtadienį

1967 m. liepos 27 d. pasaulyje pradėjo veikti pirmasis bankomatas. Jį „Barclays“ bankas įrengė Londone. skaityti »

Išleista 0 eurų kupiūra

Europos Centrinis bankas suteikė teisę Vokietijai išleisti 0 eurų kupiūrą. skaityti »

Pusė lietuvių norėtų išbandyti bekontakčius mokėjimus

Apie galimybę atsiskaityti neįvedant PIN kodo Lietuvoje jau yra girdėję 77 proc. gyventojų, 43 proc. respondentų šią galimybę vertina teigiamai. skaityti »

Žvilgsnis į artimą ateitį: apsiperkant tereikės turėti mobilųjį telefoną?

Į finansų rinką įžengusios finansinės technologijos sukėlė kai kuriuos griaunamuosius tradicinės bankininkystės reiškinius. skaityti »

Mokėjimo kortelių naudojimas pasaulyje auga

2016 m. užregistruota 257,17 mlrd. dolerių atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis. Tai 13,3 proc. daugiau, nei pernai. skaityti »

Finansų sistema stabili, tačiau horizonte matyti iššūkių, rinkos dalyviai turi jiems pasirengti

Šalies bankų sektorius veikia pelningai ir yra atsparus galimiems šokams. skaityti »