Naujausia Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) atlikta 150 didžiausių Lietuvos įmonių vadovų apklausa rodo, kad įmonių požiūris į gamybos modernizaciją keičiasi - pramonės įmonės vis dažniau investuoja į moderniąją pramonę, siekdamos priartėti prie ketvirtosios pramonės revoliucijos keliamų standartų.

Su ketvirtąja pramonės revoliucija susiję inovaciniai iššūkiai keičia viso pasaulio pramonę, todėl Lietuvos įmonėms labai svarbus toliaregiškas požiūris ir pasiruošimo darbai laukiančioms technologinėms naujovėms. 80 proc. apklaustųjų įmonių atstovų patvirtino, jog Pramonė 4.0 yra svarbi tema jų įmonei. Įmonių susidomėjimas Pramone 4.0 sparčiai auga - prieš metus atliktoje apklausoje tik 56 proc. įmonių buvo aktuali ši tema. 

Atlikta apklausa parodė, jog gamybinių pajėgumų modernizavimas išlieka itin aktualiu klausimu  įmonėms. Net 53 proc. atsakiusiųjų vadovų teigė nuolat investuojantys ir modernizuojantys gamybą, o dar 38 proc. – investuojantys pagal poreikį. Tai beveik sutampa su apklausos rezultatais, kurie buvo gauti 2016 m.  -  tiek prieš metus, tiek dabar tik apie 10 proc. respondentų neplanuoja artimiausiu metu investuoti į gamybos modernizaciją.

Kalbant apie iš valstybės pusės sveikintinas priemones spartesnei plėtrai užtikrinti, įmonės tikisi kryptingos mokestinės paramos (42,6 proc.) ir nulinio pelno mokesčio reinvestuotam pelnui lengvatos (36,8 proc.). Tai iš dalies sutampa su įmonių atsakymais 2016 m., kuomet 59 proc. respondentų mokestines lengvatas nurodė kaip esminę skatinimo priemonę įmonės procesų modernizavimui.

Atkreiptinas dėmesys, kad tik 4,4 proc. respondentų subsidijas iš 2014-2020 m. ES finansavimo laikotarpio įvardino, kaip esminę priemonę, skatinančią investicijas į gamybos atnaujinimą. Pagrindinė to priežastis - didelis biurokratinis mechanizmas teikiant paraiškas, neaiškus paramos skyrimo ir priemonių paskelbimo grafikas. Lėtai skirstoma ES parama užkerta kelią įmonėms greitai priimti reikšmingus investicinius sprendimus ir gauti finansavimą.

Kalbėdami apie paskatas orientuotis į technologinių procesų investicijas, 25 proc. respondentų teigė, jog tai labiausiai priklauso nuo įmonės vadovų požiūrio ir įmonės plėtros politikos. Tai beveik du kartus mažiau negu buvo nurodyta 2016 m. apklausoje – 47 proc. Dabar įmonių vadovai svarbiausia priežastimi įvardina konkurencinę aplinką ir siekį išlaikyti konkurencinį pranašumą rinkoje - 41 proc.,   16 proc. - sparčiau už įmonės našumą augančius atlyginimus, kurie taip pat prisideda prie prastos įmonių konkurencinės situacijos užsienio rinkose. Visi šie faktoriai yra labai glaudžiai susiję, tačiau augantis vadovų dėmesys konkurencinei aplinkai tik dar kartą pabrėžia koks yra svarbus geras technologinis pasirengimas, pažanga gamybos procesuose ir kūrybiškumas, galintis padėti Lietuvos įmonėms išlikti konkurencingomis Europos ir pasaulio rinkose.

LPK vienintelė šalyje kas ketvirtį atlieka ir pristato aukščiausio lygio 150 Lietuvos įmonių vadovų nuomonių ir prognozių apklausos analizę – Pramonės lūkesčių indeksą (PLI).