Socialinė žiniasklaida ir mobiliosios programėlės 2012 metais: ko tikėtis Lietuvoje?

Publikuota: 2012 m. sausio 12 d. ketvirtadienis

Ryšių su visuomene kompanija „Publicum“ ir komunikacijos planavimo įmonė „Publicum Media“ parengė 2012 metų komunikacijos Lietuvoje prognozes, kurios apima socialinę žiniasklaidą bei mobiliąsias taikomąsias programas.

Prasidedant naujiems metams užsienio portalai ir ekspertai pateikia savo įžvalgas ir spėjimus kas kitais metais bus verta dėmesio, o kas nuvils. Tačiau tarptautinės prognozės neretai yra sunkiai pritaikomos Lietuvoje dėl rinkos dydžio, vartotojų įpročių ir kitų faktorių. Todėl šios įžvalgos yra skirtos būtent Lietuvos rinkai ir joje komunikuojančioms kompanijoms.

1. „Facebook“ išliks pagrindiniu ir bene vieninteliu socialiniu tinklapiu, kuriame įmonės aktyviai komunikuos. „Google+“ augs ir pradės sulaukti kompanijų dėmesio, bet dar nebus rimtas konkurentas „Facebook“.

2. Augant vartotojų, viešųjų profilių ir tuo pačiu informacijos kiekiui „Facebook“, kompanijos, siekiančios efektyvios komunikacijos, turės atsižvelgti į kelis dalykus:

a) Norint išsiskirti iš masės, reikės atrasti naujų, kūrybiškų komunikacijos formų. Konkursai su „Like“ paspaudimais nebetrauks vartotojų dėmesio, o juo labiau neskatins jų dalintis tokia informacija. Tikėtina, kad auganti konkurencija bei poreikis didinti kokybę, privers kompanijas skirti didesnius biudžetus komunikacijai „Facebook“.

b) Investuodamos vis daugiau pinigų į komunikaciją „Facebook“, kompanijos pradės ieškoti tikslų, kurių siekia tiek „Facebook“, tiek kituose socialinės žiniasklaidos kanaluose. Taip pat pradės vertinti šių investicijų atsiperkamumą. Tokių paieškų ir vertinimų rezultate dalis kompanijų, kurioms buvimas socialinėje žinisklaidoje neduoda norimų rezultatų, pasitrauks iš šios veiklos arba ieškos naujų, efektyvesnių bendravimo formų.

c) Kompanijos turės proaktyviai kontaktuoti su vartotojais, o ne bandyti prisikviesti juos į savo fan page. Jau dabar vartotojai „Facebook“ sugeneruoja daugiau turinio, nei prekės ženklai, tad bandyti juos „perrėkti“ bus beprasmiška.

3. Išaugus išmaniųjų telefonų kiekiui ir lietuviams pamažu atrandant planšetinius kompiuterius, socialinės žiniasklaidos vartojimas išeina už kompiuterio ribų. Todėl veiksmai ir aplikacijos, kuriami bendravimui su vartotojais, turėtų būti multiplatforminiai, t. y. turi būti pasiekiami ir pilnai funkcionalūs ne tik kompiuteryje, bet ir telefone bei planšetėje.

4. Verslas pradės atsigręžti į mobiliąsias programėles. Augant informacijos kiekiui žiniasklaidoje bei nuolatos didėjant išmaniųjų įrenginių turėtojų skaičiui, inovatyviausios ir drąsiausios kompanijos atras programėles kaip alternatyvų komunikacijos kanalą, kuris padės užmegzti kontaktą tiesiogiai su vartotoju. Tiesa, mainais už tai kompanijos programėlės pavidalu turės vartotojui pasiūlyti kažką naudingo – žaidimą, aktualią paslaugą ar pan.

5. Augant išmaniųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių skaičiui, vis daugiau vartotojų turės galimybę naudotis geolokacija ir tai bus gana svarbus papildomas funkcionalumas kuriant naujus produktus Lietuvos rinkai. Tačiau tai nepaskatins tokių geolokacinių socialinių tinklų, kaip „Foursquare“ populiarumo. Vartotojams atsibos registruotis vien dėl taškų, negaunant jokių paskatinimų iš verslo už lojalumą. Todėl Lietuvoje „Foursquare“ išliks nišiniu produktu, pasitarnausiančiu nebent lokaliems, mažiems verslams, kurie savo nuolatiniams lankytojams suteiks nuolaidų ar kitokių dovanų.

6. Didėjantis išmaniųjų telefonų, su galimybe kokybiškai fotografuoti, kiekis bei nuolat augantis mobilaus interneto prieinamumas leis vartotojams kurti daugiau turinio, kuris bus ne tik tekstinis, bet ir grafinis – nuotraukos ar video. Kompanijos turinčios aktyvius, jaunesnius vartotojus turėtų į tai atkreipti dėmesį ir organizuoti labiau įtraukiančius žaidimus/akcijas, išnaudojant foto ar video galimybes ir, žinoma, nepamirštant geolokacinių funkcionalumų.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Lietuvoje informacinių ir ryšio technologijų plėtra išlieka stabili (170)

Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos duomenimis, Lietuva užima 41 vietą pagal informacinių ir ryšio technologijų plėtrą šalyje. skaityti »

Lapkričio 21 d.– Pasaulinė televizijos diena

Pirmoji televizija atsirado dar 1884 m., o kaip ji pasikeitė iki šiol? skaityti »

Vilnius pateko į klestinčių išmaniųjų miestų 100-uką

Švedų IT bendrovė „Easypark“ ištyrė 500 pasaulio miestų, iš kurių atrinko 100, atitinkančių aukštą technologinį lygį pagal žmogaus potencialo plėtros indeksą. skaityti »

Po sunkių traumų ligoniams atsigauti padeda ir virtuali realybė (20)

Virtualiosios realybės technologija nebėra inovacija, skirta vien tik pramogauti, ją įvertino ir medikai. skaityti »

Kas sukūrė pirmąją kompiuterio programą?

Pirmoji programuotoja gyveno laikais, kai kompiuteriai dar net neegzistavo skaityti »

JAV kuriamas dronas, kuris įvykdęs užduotį tiesiog išnyksta

JAV kuriamas dronas, kuris po užduoties įvykdymo tiesiog išnyksta - mokslinei fantastikai prilyginami reikalavimai buvo išpildyti skaityti »

5 neįtikėtinos inovacijos, greitai tapsiančios mums prieinama realybe

Naujausi technologijų gamintojų išradimai kuriami siekiant ne tik palengvinti žmonių kasdienybę, bet ir praturtinti jų gyvenimus. skaityti »

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ atkeliavo į Lietuvos rinką

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ nuo šiol tapo prieinamas dar 29 naujose šalyse. Inovatyviu technologiniu įrenginiu nuo šiol galės džiaugtis ir lietuviai. skaityti »

Ar žinote, kam dar naudojamas šviesolaidinis kabelis?

Šiais laikais išgirdęs žodį „šviesolaidis“ arba „optinis kabelis“ iš karto pagalvoji apie internetą. Tačiau, pasirodo, šviesolaidinis kabelis naudojamas ne tik interneto ryšiui užtikrinti. skaityti »

Lietuviai kurs sistemą, užkertančią neteisėtus ir kenkėjiškus bepiločių orlaivių veiksmus

Nepaisant spartaus plėtros tempo, dronai vis dar laikoma nauja technologija, todėl Europos Sąjungos mastu bepiločių orlaivių naudojimas iki šiol nėra vieningai reglamentuotas. skaityti »