Vilniaus inovacijų forume diskutuota apie inovacijas versle: nuo startuolių iki klasterių

Publikuota: 2013 m. gruodžio 13 d. penktadienis

Gruodžio pradžioje vykusiame pirmajame Ūkio ministerijos ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) surengtame Vilniaus inovacijų forume („Innovation Drift“), daugiau nei 600 dalyvių dvi dienas diskutavo apie naujovių reikšmę visos Europos ekonomikai. Teminėse sesijose akcentuota įmonių klasterizacijos svarba, aptarta mokslo ir technologijų parkų problematika, svarstyti inovacijų mažuose regionuose vertinimo kriterijai, kalbėta apie privataus ir viešojo sektorių partnerystes, verslumo skatinimo iniciatyvas.

„Mokslo ir technologijų parkai – nėra skirti mokslui, jie turi orientuotis į verslo poreikius“, – tokiu šūkiu teminę sesiją apie technologijų parkų iššūkius pradėjo Luizas Sanzas, Tarptautinių mokslo ir technologijų parkų asociacijos generalinis direktorius. Šioje sesijoje akcentuota, kad parkai atlieka svarbų vaidmenį kuriant palankią inovacijoms ekosistemą. Ateityje parkai turi būti ambicingesni, bendruomeniški, pritraukti tarptautinius investuotojus, skatinti parkų benruomenės narius, smulkiojo ir vidutinio verslo įmones, kurti naujus produktus ir padėti šioms įmonėms išeiti į užsienio rinkas.

Klasterių sesiją pradėjusi Švedijos inovacijų agentūros VINNOVA projektų koordinatorė Emily Wise akcentavo, kad klasterizacija yra itin svarbi mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios tik jungdamosi kartu gali konkuruoti tarptautiniu mastu. Pranešėja pabrėžė, kad Europos Komisija supranta klasterizacijos svarbą ir ateityje numato daugiau finansinių priemonių mažų ir vidutinių įmonių jungimuisi paskatinti.

Jos mintį pratęsė kitas sesijos pranešėjas, klasterių konsultantas Iforas Ffowcs–Williams iš Naujosios Zelandijos. „Smulkios nedidelių valstybių įmonės turėtų ne varžytis tarpusavyje, o vienytis konkuravimui su išorine rinka, nes tik būdamos atviros, dalindamosi savo žiniomis ir kompetencija bei kurdamos stiprius klasterius jos gali lengviau konkuruoti tarptautinėje rinkoje”, – sakė pranešėjas. Sesijoje diskutavę klasterių atstovai akcentavo paramos pradinėje klasterių kūrimosi stadijoje, veiklų lankstumo ir konsultacijų svarbą.

Forume daug dėmesio buvo skirta ir sumaniai specializacijai – naujajai krypčiai, vedančiai link kiekvienos valstybės atskirai ir viso regiono bendrai patrauklumo ir konkurencingumo. „Sumani specializacija – tai naujas mūsų veidas, kurį nupiešti turime visi kartu. Norint turėti stiprią ekonomiką nebepakanka vien savos rinkos, per siaura darosi net ir regioninė rinka, būtina išeiti už regiono ribų. Tai padaryti padeda sumanios specializacijos strategija. “, – sakė forumo pranešėjas Harvardo verslo mokyklos prodekanas, dr. Christianas Ketelsas. 

Forumo dalyviams pristatytas ES Baltijos jūros regiono strategijos pavyzdinė „BSR Stars“ programa ir 5 pilotiniai projektai. Aptarę šiuos projektus sesijos dalyviai konstatavo, kad „BSR Stars“ sugebėjo sukurti savotiškus inovacijų politikos rėmus ir tapo tiltu bei jungiančia grandimi suvienijusia kaimyninėse šalyse veikiančias inovatyvias institucijas tam, kad būtų imtasi inovatyvių produktų ir paslaugų kūrimo. 

Inovacijų mažuose regionuose sesijos dalyviai iš skirtingų Europos šalių dalijosi savo patirtimi kuriant ir įgyvendinant regionų inovacijų politiką. Lietuvos inovacijų centro sesijos dalyviai pažymėjo, kad sėkmingam tokios politikos įgyvendinimui būtina, kad regioninės valdžios institucijos imtųsi lyderiaujančio vaidmens, užtikrintų bendradarbiavimą ne tik regionų viduje, bet ir tarp skirtingų regionų, o tuo pačiu skatintų tarptautiškumą. Taip pat akcentuota, kad šiuo metu naudojami inovacijų regionuose vertinimo kriterijai yra per siauri, todėl būtina atkreipti dėmesį į naujus verslo modelius, socialines inovacijas. 

Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos Lietuvoje inicijuotoje sesijoje pristatyta viena iš Europos privataus ir viešojo sektoriaus iniciatyvų „Naujoviškų vaistų iniciatyva” (IMI), jos pasiekimai  ir tolimesnė veiklos strategija. Farmacijos pramonei skirti tyrimai Europoje turi giliausias tradicijas ir yra konkurencingi pasauliniu mastu. Jiems kasmet skiriama apie 1 mlrd. eurų. Pasitelkiant „Naujoviškų vaistų iniciatyvą” siekiama išplėsti medicininių tyrimų ir inovacijų kūrimo grandinę.  Buvo pristatytos ir kitos viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės, kurios skirtos Europos pramonės konkurencingumui skatinti: Bio–pramonės jungtinių technologijų iniciatyva (Bio–based Industries Joint technology Initiative) bei Išteklių ir energetikos efektyvumo iniciatyva (SPIRE). Įvairios pramonės, verslo ir kitos organizacijos iš Lietuvos kviečiamos aktyviai dalyvauti šių tarptautinių iniciatyvų veikloje. 

Pirmajame Vilniaus inovacijų forume taip pat daug dėmesio skirta „startuolių” ir moterų inovatorių temoms, naujiems verslo modeliams. Vienoje iš verslumo sesijų pristatytas perspektyvus Lietuvos moterų įgyvendinamas projektas „Išmani moteris", vienijantis didelį ratą moterų, kuriančių ir raginančių kitas moteris, kurti inovacijomis pagrįstus verslus. Buvo išreikštas susirūpinimas dėl nepakankamo moterų vaidmens aukštą pridėtinę vertę kuriančiuose sektoriuose. 

Berlyno „startuolių” akademijos kūrėjas Christopheris Rathke pabrėžė, kad verslininkai turi koncentruoti dėmesį į vartotojų poreikius ir lūkesčius bei pagal tai orientuoti savo veiklą. Pradedantieji verslininkai turi nebijoti suklysti, analizuoti klaidas ir mokytis iš jų. Vienas svarbiausių dalykų kuriant naują verslą – sėkmingo verslo plano investuotojams parengimas bei mokėjimas juos įtikinti savo idėjos sėkme. Naujiems technologiniams verslams įsibėgėti Lietuvoje padeda sesijos metu pristatytas projektas „Technostartas“. 

Forumo metu taip pat pristatyta didžiausia Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020”. Nuo gruodžio 11 d. įmonės ir mokslo institucijos jau gali teikti paraiškas finansavimui pagal šią programą gauti.

 

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Kam dažniausiai žmonės naudoja išmaniuosius telefonus?

Šiuo metu pasaulyje yra 2,32 milijardai išmaniųjų telefonų vartotojų, o iki 2020-ųjų šis skaičius paaugs dar iki 500 milijonų. skaityti »

Per 2017 m. III ketv. Lietuvoje įregistruotas 13 281 incidentas kibernetinėje erdvėje (3)

CERT-LT duomenimis, apie penktadalį visų incidentų sudarė kenkimo programinė įranga: virusai (įskaitant išpirkos reikalaujančias kenkimo programas „ransomware“), Trojos arkliai ir pan. skaityti »

Atšalus telefonus sugadiname dažniau: 5 patarimai, kaip išmaniuoju naudotis saugiai

Beveik 60 proc. Lietuvos gyventojų labiausiai jaudinasi dėl mobilaus telefono vagystės, tačiau daug dažniau telefonus iš žmonių atima neatsakingas jų pačių elgesys. skaityti »

Vandeniui atspari išmanioji apyrankė „Samsung Gear Fit2 Pro“ jau Lietuvoje

Naujas įrenginys atitinka 5 atmosferų atsparumo vandeniui standartą, tačiau yra skirtas ne tik plaukiojimui, bet ir kitai fizinei veiklai bei sveiko gyvenimo būdo stebėsenai. skaityti »

„Dell Technologies“ įkūrė Daiktų interneto skyrių

„Dell Technologies“ neatsilieka nuo šios evoliucijos ir kuria naujas vizijas bei strategijas, kad padėtų klientams pasiekti skaitmeninę ateitį saugiai valdant sudėtingą ir dažnai fragmentuotą daiktų interneto struktūrą. skaityti »

Dirbtinis intelektas vaizduotės spąstuose – jis bus kitoks nei tikimės

Dirbtinis intelektas ne atkeliauja – jis jau čia. Ir nors iki mokslinėje fantastikoje matomo superproto liko dar mažiausiai keli dešimtmečiai, kasdien susiduriame su elementaresnėmis jo formomis. skaityti »

Galimybės, kurias verslui atveria didieji duomenys: pamatyti daugiau, įžvelgti tiksliau

Pirkėjų elgsenos realiuoju laiku stebėjimas. Naršymo internete sekimas. Tai tik nedidelė kasdien verslo renkamų duomenų dalis, toli gražu neatspindinti didžiųjų duomenų aprėpčių ir potencialo. skaityti »

ABC tėveliams: programėlės, kurias reikia įdiegti vaiko išmaniajame

Remiantis „Influence Central“ vykdyto tyrimo duomenimis, 10 metų – tai amžius, kuomet vaikai paprastai gauna savo pirmąjį išmanųjį telefoną. skaityti »

Lietuviai vis dažniau perka internetu

Interneto naudotojų Lietuvoje pirkimo įpročiai rodo, kad pusė elektroninių parduotuvių klientų pinigines internetiniam pirkiniui atveria bent kartą per 3 mėnesius. skaityti »

Kaip pasirinkti monitorių, jei daug laiko praleidžiate prie kompiuterio

Šiais laikais siūloma monitorių įvairovė reiškia, kad beveik kiekvienas gali atrasti tai, ko jam reikia. skaityti »