E. rezidento statusas Lietuvai suteiktų papildomų konkurencinių pranašumų varžybose dėl investicijų

Publikuota: 2014 m. spalio 13 d. pirmadienis

Lietuvos bankų asociacija (LBA) kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, ragindama išnaudoti istorinę galimybę reikšmingai pagerinti Lietuvos investicinę aplinką ir tapti elektroninės visuomenės kūrėjų avangardo dalimi. LBA siūlo kuo greičiau įteisinti e. rezidento statusą, kuris užsienio piliečiams ir užsienyje gyvenantiems lietuviams leistų aktyviai dalyvauti Lietuvos ūkio plėtroje nepriklausomai nuo geografinės buvimo vietos. Turima infrastruktūra ir jau anksčiau įdiegti informacinės visuomenės plėtros sprendimai sukuria prielaidas tokio projekto įgyvendinimui per trumpą laiką.

Bene pirmoji pasaulyje valstybė, ėmusi įgyvendinti elektroninės pilietybės projektą, yra Estija, kur pirmieji žingsniai buvo žengti dar 2007 metais. Šiemet projektui pritarė Estijos vyriausybė ir, jei techniškai bus spėta pasirengti, pirmosios e. rezidentų tapatybės kortelės bus išduotos dar šių metų pabaigoje. E. rezidento ID kortelė bet kurioje šalyje esančiam asmeniui suteiks galimybę jungtis prie Estijos e. paslaugų sistemos, atidaryti banko sąskaitas, steigti bendroves ir jas valdyti. E. rezidentai bus identifikuojami pagal jų biometrinius duomenis. Estijos vyriausybė prognozuoja, kad iki 2025 metų e. rezidentais taps apie 10 mln. užsienyje gyvenančių asmenų. 

„Estija dar kartą demonstruoja, kad nuosekliai įgyvendinama informacinės visuomenės strategija šaliai duoda ne tik žinomumo, bet ir apčiuopiamos naudos. Tiesa, šįkart Lietuva turi puikią progą smarkiai neatsilikti – turima infrastruktūra ir kai kurie anksčiau priimti sprendimai leistų gana operatyviai sukurti panašią sistemą sekant dar karštais estų pėdsakais. Kol kas nesiimčiau prognozuoti, kokia būtų Lietuvos e-rezidentų tapatybės kortelių paklausa, tačiau užsienio lietuvių bendruomenės dydis ir šalies ekonomikos potencialas nuteikia optimistiškai“, – sakė LBA prezidentas Stasys Kropas.  

Pasak jo, Lietuvos elektroninių paslaugų infrastruktūra yra gerai išplėtota ir techniškai galėtų būti pritaikyta tokioms iniciatyvoms. Be valstybinių institucijų siūlomų e. paslaugų Lietuvoje netrūksta ir verslo iniciatyvų: asmens tapatybę patvirtinantį mobilųjį elektroninį parašą, integruotą į SIM kortelę, išduoda visi mobiliojo ryšio operatoriai, o Lietuvos bankų asociacijos iniciatyva atlikus reikalingus teisės aktų pakeitimus ir banko sąskaitas jau galima atsidaryti nuotoliniu būdu, neatvykus į  banko skyrių.

„Pažymėtina, kad tokios paslaugos diegimas Estijoje dar tik parengiamojoje stadijoje. Tuo tarpu verslininkai, kuriantys naują įmonę, Lietuvoje nuotoliniu būdu jau dabar gali atidaryti kaupiamąją sąskaitą ir suformuoti įstatinį kapitalą elektroniniu būdu. Tad registruojant įmonę, nėra privalu fiziškai apsilankyti banko skyriuose. Taigi Lietuva šiuo metu netgi turi tam tikrų pranašumų, kuriais būtų racionalu pasinaudoti“, – pažymėjo S. Kropas.  

Pasiūlymo rengėjų teigimu, e. rezidento paslauga galėtų reikšmingai prisidėti stiprinant emigrantų, užsienio lietuvių ryšius su Lietuva (šie galėtų per nuotolį kurti verslą Lietuvoje, naudotis e.valdžios paslaugomis). Lietuva galėtų pritraukti daugiau investicijų, prekių ir paslaugų iš šalių, kurios yra geografiškai tolimos – augančių Indijos, Pietų Amerikos rinkų, Australijos. Šių šalių verslininkai įmonę Lietuvoje galėtų atidaryti tiesiog internetu. 

E. rezidentų programa galėtų kelti gyvenimo kokybę Lietuvoje – kuriantis daugiau užsienio verslų, didėjant patrauklumui užsienio investuotojų akyse didėtų prekių ir paslaugų pasiūla Lietuvos piliečiams, kiltų vidaus vartojimas ir tai turėtų teigiamą įtaką ūkio augimui. Tokiu būdu būtų aktyvinama šalies ekonomika ir skatinami verslo ryšiai nepaisant geografinės padėties bei išnaudojant šiuolaikines technologijas. Lietuva galėtų gana operatyviai įgyvendinti projektą, nes jau būtų apsvarstytos pagrindinės kliūtys ir problemos, su kuriomis būtų susiduriama diegiant šią sistemą Estijoje. Lietuva, būdama didesnė gyventojų skaičiumi, su geru bendruoju bei technologiniu išsilavinimu galėtų būti ne mažiau patraukli užsienio investuotojams.

Šaltinis: lba.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Bus kuriama vieninga žiniasklaidos informacinė sistema

Siekiant padidinti visuomenės informavimo priemonių veiklos viešumą ir skaidrumą, Vyriausybė teikia Seimui Visuomenės informavimo įstatymo pataisas. skaityti »

77 proc. lietuvių internetu nuolat naudojasi asmeniniais tikslais

„Kantar TNS“ tyrimai rodo, kad 16–34 metų vartotojas Lietuvoje turi beveik 4 įrenginius su prieiga prie tinklo. skaityti »

Interneto svetainių kūrimas padeda modernizuoti verslą

Šiandien internetinius tinklalapius turi ne tik įmonės, bet ir fiziniai asmenys. Dabar tai yra bene tas pats, kaip turėti mobilųjį telefoną. skaityti »

Europos Sąjunga kurs nemokamą belaidžio interneto tinklą

Europos Parlamentas nubalsavo už programą „Wifi4eu“, pagal kurią visose Europos Sąjungos šalyse siūloma nemokamai steigti belaidžio interneto stoteles. skaityti »

Studentai sukūrė sistemą, leidžiančią telefonu įjungti šviesą biure ar užkaisti virdulį

Galimybė telefonu užkaisti virdulį egzistuoja ne tik filmuose – tai įrodė bendram projektui susibūrę talentingi Lietuvos studentai, vos per kelias savaites sukūrę sistemą, kuri leidžia internetu valdyti buities bei elektronikos prietaisus biure ar namuose. skaityti »

Atidaryta nauja interneto karštosios linijos svetainė

Nauja specializuota RRT svetainė skirta pranešimams apie pastebėtą neteisėtą ar žalingą turinį, darantį įtaką nepilnamečiams. skaityti »

Ką daryti ir ko nedaryti, kad būtum populiarus internete?

Ką daryti ir ko nedaryti, kad būtum populiarius socialiniuose tinkluose? Į šiuos ir kitus klausimus atsako A. Bendorius, kuriantis tinklaraštį „Geležinė lapė“. skaityti »

E. prekybos dešimtmetis: 6 kartus padaugėjo internetu perkančių lietuvių

Per pastarąjį dešimtmetį visoje Europos Sąjungoje asmenų, perkančių internetu, padaugėjo beveik dvigubai. skaityti »

Lietuviai prekes dažniausiai užsisako į namus

Kiekvienoje šalyje nusistovi vis kitokie siuntų atsiėmimo įpročiai, pvz. Prancūzijoje daugiau nei pusė perkančiųjų internetu pirkinius nukreipia į siuntų atsėmimo tašką, o Baltijos šalyse išskirtinio populiarumo sulaukia siuntų terminalai. skaityti »

Interneto rūšys ir tiekėjai: kaip išsirinkti?

Patarimai, į ką vertėtų atkreipti dėmesį renkantis internetą ir kaip nuspręsti, kokia interneto rūšis jums tinkamiausia. skaityti »