Lietuviškumu žavėję domenai su diakritiniais ženklais grimzta į nebūtį

Publikuota: 2017 m. kovo 30 d. ketvirtadienis

Šiandien sukanka lygiai 13 metų, kai .lt domene buvo pradėti registruoti domenų vardai, turintys savitųjų lietuvių kalbos abėcėlės raidžių (IDN domenai). Tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, pradžioje skubėję savo internetinės svetainės adresus registruoti ir taisyklinga lietuviška kalba, ėmė ir apsigalvojo. „Interneto vizijos“ duomenimis, šiuo metu pas juos užregistruoti ir aktyvūs 995 tokie domenai, tačiau jau kelerius metus jų skaičius po truputį mažėja, mat nebepratęsiamos sutartys.

„2014 metų balandį .lt registras, minėdamas 10 metų IDN palaikymo sukaktį, domenus su diakritiniais ženklais registravo už specialią, mažesnę kainą. Vis dėlto pastebėjome tendenciją, kad dalis tuo metu naujai užregistruotų domenų po metų laiko nebuvo pratęsti ir pastaruosius 2 metus .lt IDN domenų skaičius po truputį mažėja, – sako UAB „Interneto vizijos“ vyr. specialistas Elidijus Čypas. –  Tiesa, tai nereiškia, kad įmonės nusprendė „išsikraustyti“ iš interneto – tokie domenai dažniausiai naudojami papildomai, jei pagrindinio domeno raktinis žodis yra „šveplas“, pvz. svetainės abecele.lt savininkui naudinga užregistruoti ir domeną abėcėlė.lt, nes jis vizualiai dailiai atrodo stenduose, žiniasklaidoje ar skrajutėse, o tikslų adresą su lietuviškomis raidėmis suvedęs lankytojas sėkmingai pasiekia pageidaujamą interneto svetainę.“

Lietuviai domenams ieško įdomesnio sąskambio

Anot E. Čypo, nors domenų diakritiniais ženklais registracijų mažėja, gana sparčiai auga kitokių domenų populiarumas – tai galūnės .kitchen, .link, .photography ir kitos. „Interneto vizijos“ .lt domenų registracijos šiemet jau peržengė 100 000 ribą.

„Lietuvoje šiuo metu populiarėja domenai, kurie turi reikšmę ir lietuvių kalboje, pavyzdžiui domenas .link. Angliškai šis domenas skirtas nuorodoms, tačiau lietuviškai jis gali nurodyti kryptį, pvz. geroves.link. Kitos populiarios galūnės yra .guru arba .pro – abu šie domenai nurodo, kad savininkas yra savo srities specialistas, taip pat jie tinka visoms specialybėms, tad lietuviai noriai juos naudoja. Paskutiniu metu populiarėja domenai, kurie nurodo darbo sritį ar karjerą, pvz. .photo arba .photography nurodo, kad savininkas užsiima fotografija, .estate ar .land domenai skirti nekilnojamojo turto prekybai“, – sako E. Čypas ir pastebi, kad tokie domenai labiau išskiria savininką, be to, kur kas gražiau ir šiuolaikiškiau atrodo.

Domenų medžioklė – vis dar patraukli lietuviams

E. Čypo teigimu, sugalvojus patrauklų domeną, reikėtų suskubti – domenų rezervavimas nėra galimas, jie įkuriami pirmumo principu. Tokia situacija nevengia pasinaudoti ir norintys uždirbti – iš anksto užregistruoja domeną ir vėliau jį bando perparduoti asmeniui ar įmonei, kuriai to domeno reikia dėl atitinkamos veiklos, susijusios su domeno pavadinimu.

Anot „Interneto vizijos“ specialisto, nors tai ir nėra labai populiari veikla, asmenų ir net įmonių, užsiimančių domenų „medžiokle“, yra, be to, pasitaiko ir piktavališkų veiksmų – „pagauti“ atsilaisvinusį domeną, pvz. ankstesniam savininkui pamiršus pratęsti, ir jį užregistruoti stengiasi kiti, neturintys nieko bendro su tuo domenu, tačiau tikintys, kad vėliau bus įmanoma jį perparduoti buvusiam savininkui brangiau.

„Vienas naujausių panašaus pasipelnymo pavyzdžių – Lietuvos sveikatos mokslų universitetui grąžintas fizinio asmens užregistruotas domenas lsmu.lt. Teismas, įvertinęs visus įrodymus, pateikė išvadą, kad domeno įsigijimas galėjo būti naudojamas nesąžiningiems tikslams įgyvendinti, kadangi buvo įsigytas praėjus vos kelioms dienoms po paskelbimo apie universitetų sujungimą. Buvo panaikinta fizinio asmens registracija ir domenas perduotas universitetui“, – sako E. Čypas.

Šaltinis: Pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Žmonės nustemba internetu pasitikrinę savo sveikatos duomenis

Nepaisant to, kad jau nebe pirmus metus žmonės turi galimybę naudotis elektroninėmis paslaugomis ir sužinoti, kiek kainavo jų gydymas, jie vis dar vangiai tuo naudojasi. skaityti »

Medijų filosofas: „Keli tūkstančiai „Facebook“ kontaktų nėra visas pasaulis“

„Netikiu, kad patyčias viešoje erdvėje skatina siekis kelti visuomenės kultūros lygį. Man nuojauta kužda, kad tai daugiau komercinis ar net politinis interesas“, – teigia Nerijus Čepulis, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) Filosofijos ir psichologijos katedros vedėjas. skaityti »

„Išmanieji“ lietuviai reguliariai telefone naudojasi 7 programėlėmis

Vidutiniškai savo išmaniajame telefone vienas Lietuvos gyventojas yra įsidiegęs 15 programėlių, o bent kartą per savaitę naudojasi 7 iš jų – parodė rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės TNS LT atliktas tyrimas. skaityti »

VDU – antras Lietuvoje pagal dalyvavimą internete

Paskelbtuose naujausiuose pasaulio aukštųjų mokyklų reitinguose „Webometrics“ Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) išliko tarp pirmųjų pozicijų Lietuvoje. skaityti »

Lenkijoje populiarėja VOD paslaugos

Agentūros MEC duomenimis, net 77 proc. Lenkijos interneto naudotojų žiūri mokamą vaizdo turinį naudodamiesi VOD (angl. Video on demand) paslaugomis. skaityti »

Paskelbti internetu besinaudojančių tėvų ir paauglių nuomonės tyrimo rezultatai

2016 metais gegužės–birželio mėnesiais Švietimo informacinių technologijų centro užsakymu UAB „Spinter tyrimai“ atliko tėvų auginančių 5–18 m. vaikus ir paauglių nuo 14 iki 18 metų viešą reprezentatyvią apklausą. skaityti »

„TreeWiFi“: internetas bus prieinamas tik švarioje aplinkoje

Amsterdame gyvenantis dizaineris Joris Lam sukūrė inkilą primenantį įrenginį, kuris tiekia nemokamą „Wi-Fi“ interneto ryšį, jei aplinkos oras yra neužterštas. skaityti »

2016 m. II ketvirtį RRT gavo 173 pranešimus apie neteisėtą ar žalingą turinį internete

2016 m. II ketvirtį Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) interneto karštąja linija gavo 173 pranešimus apie neteisėtą ar žalingą turinį internete. skaityti »

Daiktų internetas pakeis žmonių įpročius

Prognozuojama, kad ateityje prie interneto bus prijungta vis daugiau automobilių ir namų. skaityti »

Europos Komisija priėmė sprendimą dėl Saugesnio interneto projekto tęsimo Lietuvoje

2016 m. birželio 29 d., Vilnius. Europos Komisija teigiamai įvertino Lietuvos paraišką vykdyti Saugesnio interneto projektą ir pritarė šio projekto tęsimui Lietuvoje. skaityti »