Valstybės parduodamą turtą bus galima įsigyti ir internetu

Publikuota: 2014 m. rugpjūčio 27 d. trečiadienis

Valstybei priklausantis turtas galės būti parduotamas ir elektroninėmis priemonės. Kai realizuojamo turto vertė yra iki 60 tūkst. litų, jis bus parduodamas elektroninėse parduotuvėse, o didesnės vertės turtui parduoti bus rengiami elektroniniai konkursai.

„Yra siūloma pasinaudoti šiuolaikinėmis galimybėmis ir tą turtą parduoti, jeigu jis pigesnis, elektroninėje parduotuvėje, o jei brangesnis - elektroniniame konkurse. Programinė įranga tam yra berods jau sukurta pagal Europos Sąjungos lėšomis projektą. Ir tai leistų pajudinti tą didelę masę turto, kurį dabar yra pakankamai sunku ir apskaityti, ir valdyti“, – Vyriausybės posėdyje sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė Finansų ministerijos pateiktam nutarimo projektui, kuriuo praplečiami valstybei perduoto turto realizavimo būdai, taip sudarant sąlygas efektyviau administruoti valstybei perduotą turtą, gauti didesnių biudžeto pajamų bei mažinti sąnaudas.

Šiuo nutarimu sukuriamos prielaidos, užtikrinančio platesnį informacijos apie parduodamą turtą paskleidimas visuomenei, sudaromos galimybės centralizuotai teikti informaciją apie parduodamą turtą, o potencialiems pirkėjams tiesiogiai dalyvauti turto pardavimo konkursuose ar išsirinkti bei pirkti turtą parduotuvėje.

Be to, automatizavus turto pardavimo procesus, turto pardavimas taps operatyvesnis bei skaidresnis.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

Šaltinis: BNS
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Bus kuriama vieninga žiniasklaidos informacinė sistema

Siekiant padidinti visuomenės informavimo priemonių veiklos viešumą ir skaidrumą, Vyriausybė teikia Seimui Visuomenės informavimo įstatymo pataisas. skaityti »

77 proc. lietuvių internetu nuolat naudojasi asmeniniais tikslais

„Kantar TNS“ tyrimai rodo, kad 16–34 metų vartotojas Lietuvoje turi beveik 4 įrenginius su prieiga prie tinklo. skaityti »

Interneto svetainių kūrimas padeda modernizuoti verslą

Šiandien internetinius tinklalapius turi ne tik įmonės, bet ir fiziniai asmenys. Dabar tai yra bene tas pats, kaip turėti mobilųjį telefoną. skaityti »

Europos Sąjunga kurs nemokamą belaidžio interneto tinklą

Europos Parlamentas nubalsavo už programą „Wifi4eu“, pagal kurią visose Europos Sąjungos šalyse siūloma nemokamai steigti belaidžio interneto stoteles. skaityti »

Studentai sukūrė sistemą, leidžiančią telefonu įjungti šviesą biure ar užkaisti virdulį

Galimybė telefonu užkaisti virdulį egzistuoja ne tik filmuose – tai įrodė bendram projektui susibūrę talentingi Lietuvos studentai, vos per kelias savaites sukūrę sistemą, kuri leidžia internetu valdyti buities bei elektronikos prietaisus biure ar namuose. skaityti »

Atidaryta nauja interneto karštosios linijos svetainė

Nauja specializuota RRT svetainė skirta pranešimams apie pastebėtą neteisėtą ar žalingą turinį, darantį įtaką nepilnamečiams. skaityti »

Ką daryti ir ko nedaryti, kad būtum populiarus internete?

Ką daryti ir ko nedaryti, kad būtum populiarius socialiniuose tinkluose? Į šiuos ir kitus klausimus atsako A. Bendorius, kuriantis tinklaraštį „Geležinė lapė“. skaityti »

E. prekybos dešimtmetis: 6 kartus padaugėjo internetu perkančių lietuvių

Per pastarąjį dešimtmetį visoje Europos Sąjungoje asmenų, perkančių internetu, padaugėjo beveik dvigubai. skaityti »

Lietuviai prekes dažniausiai užsisako į namus

Kiekvienoje šalyje nusistovi vis kitokie siuntų atsiėmimo įpročiai, pvz. Prancūzijoje daugiau nei pusė perkančiųjų internetu pirkinius nukreipia į siuntų atsėmimo tašką, o Baltijos šalyse išskirtinio populiarumo sulaukia siuntų terminalai. skaityti »

Interneto rūšys ir tiekėjai: kaip išsirinkti?

Patarimai, į ką vertėtų atkreipti dėmesį renkantis internetą ir kaip nuspręsti, kokia interneto rūšis jums tinkamiausia. skaityti »