Vartotojai perka internete, bet prieš tai prekes apžiūri parduotuvėje

Publikuota: 2013 m. gegužės 20 d. pirmadienis

Tarp šiuolaikinių pirkėjų įsigali nauja tendencija – prekės pirmiausia išbandomos, pasimatuojamos ar įvertinamos tradicinėje parduotuvėje, o vėliau įsigyjamos internetu. Pasaulyje tokiu apžiūrėjimo būdu (angl. showrooming) prekes įsigyja kas trečias vartotojas. Lietuvoje tarp 16–60 m. amžiaus vartotojų vadinamieji apžiūrinėtojai (angl. showroomers) sudaro 6 proc. Tai parodė rinkos tyrimų bendrovės TNS atlikto mobiliųjų įrenginių vartotojų tyrimo „Mobile Life“ rezultatai.

„Apžiūrinėjimo reiškinys iš esmės keičia nusistovėjusias pirkimo taisykles ir tuo pačiu kelia naujus iššūkius tradicinių parduotuvių verslui. Prekybininkai šiuo atveju, prisitaikydami prie besikeičiančios aplinkos, turėtų nepaleisti potencialių pirkėjų iš parduotuvės tuščiomis rankomis, pavyzdžiui, pateikdami išskirtinius pasiūlymus tik tradicinėje parduotuvėje esančioms prekėms, dalinti mobiliuosius nuolaidų kuponus ar kitais būdais leisti savo pirkėjams sutaupyti. Apžiūrinėtojai taip pat linkę pasidalinti savo patirtimi ar nuomone apie paslaugų kokybę, todėl savo reputacija besirūpinantys prekybininkai, turėtų užtikrinti gerą šios pirkėjų grupės aptarnavimą netgi jeigu jie ir nieko neperka“, – teigia TNS LT projektų vadovė Inga Bitinaitė.

2013 metų pradžioje 43 pasaulio šalyse atliktas tyrimas „Mobile Life“ atskleidė, kad šiuo metu pasaulyje yra 33 proc. apžiūrinėtojų. 64 proc. apžiūrinėtojų prekių apžiūrėjimo metu savo telefonus naudoja išsamesnei informacijai apie jas gauti, pavyzdžiui, apžvalgoms peržiūrėti, kainoms palyginti, pasitarti su draugais ar šeimos nariais ir pan. Tokios pirkimo tendencijos ryškiausios išsivysčiusiose Azijos šalyse – 71 proc. – ir Šiaurės Amerikoje – 60 proc.

Tuo metu Lietuvoje toks pirkimo kelias irgi pamažu įsibėgėja. Absoliuti dauguma vadinamųjų apžiūrinėtojų mūsų šalyje yra 20–39 metų amžiaus pirkėjai.

Perkančiųjų internete skaičius Lietuvoje siekia 41 proc. šalies interneto naudotojų. Didžioji dauguma arba 79 proc. šalies interneto vartotojų bent kartą per mėnesį ieško informacijos apie prekes ir paslaugas, pasitelkę paieškos sistemą. 43 proc. naršo el. parduotuvėse, tačiau nieko neperka. Kas antras (49 proc.) Lietuvos interneto vartotojas bent kartą per mėnesį elektroninėje erdvėje ieško informacijos prieš įsigydamas prekes ar paslaugas. Daugiau nei trečdalis, t. y. 40 proc., internete lygina produktų ir paslaugų kainas.

Daugelyje rinkų mobilieji telefonai jau yra svarbus pirkimo proceso elementas. Pirkėjai kol kas daugiausiai mobiliuosius telefonus naudoja pirminiams pirkimo etapams, t. y. informacijos apie prekes ar paslaugas rinkimui tiek parduotuvėse, tiek už jų ribų, tačiau auga ir perkančiųjų mobiliaisiais telefonais skaičius.

Mobilioji komercija Lietuvoje kol kas tik pradeda savo kelią. 2013 m. žiemos periodo duomenimis, tarp 16–60 metų mobiliųjų telefonų turėtojų yra 5 proc. teigiančių, kad naudojasi el. bankininkyste ir 1 proc. – kad perka mobiliuose telefonuose. Palyginimui pasaulinis vidurkis besinaudojančių el. bankininkyste yra 22 proc. ir 15 proc. naudodami telefonus perka prekes ar paslaugas. Ateityje augant tokių pirkėjų skaičiui, vartotojai vis dažniau galės pirkti internete spontaniškai, neprisėsdami prie kompiuterių, o tradicinės parduotuvės vis dažniau atliks „apžiūrinėjimo“ funkciją.

Minėtas tyrimas buvo atliktas 2013 m. gruodžio-vasario mėnesiais. Tyrime dalyvavo 1689 Lietuvos gyventojų 15–74 metų amžiaus.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Kas lemia interneto spartą?

Pastaruoju metu interneto sparta tapo vienu esminių veiksnių, renkantis interneto paslaugų teikėją. Nuotolinis mokymasis, nuotolinis darbas, nuotolinės treniruotės ir kitokia veikla, vykdoma per vaizdo konferencijas, kuriose iš vienų namų vienu metu dalyvauja keli šeimos asmenys,... skaityti »

4 įdomūs faktai apie artėjančią daiktų interneto revoliuciją

Ekspertai kalba, kad jau netolimoje ateityje daiktų internetas taps masiniu reiškiniu, kuris ženkliai palengvins kiekvieno mūsų kasdienybę. skaityti »

Ar verta registruoti interneto svetainės adresą su lietuviškais rašmenimis?

Balandžio pradžioje jau ketvirtą kartą buvo surengti gražiausio svetainės vardo su lietuviškomis raidėmis, rinkimai. skaityti »

„Microsoft“ Europoje atidarė daiktų interneto laboratoriją

Daiktų interneto laboratorijos orientuotos į klientus, kurie investuoja į daiktų internetą – galimybę sujungti į vieną tinklą visus elektroninius prietaisus, nuo šaldytuvo iki namų robotų. skaityti »

Daugiau nei pusė lietuvių apsiperka kiniškose el.parduotuvėse

Europiečiai apsiperka ne tik Vakarų parduotuvėse, bet vis drąsiau gręžiasi į Rytus – į Kiniją, kuri tapo populiariausia Lietuvos, o taip pat ir Europos gyventojų užsieninių apsipirkimų šalimi. skaityti »

Lietuviškumu žavėję domenai su diakritiniais ženklais grimzta į nebūtį

Sukanka lygiai 13 metų, kai .lt domene buvo pradėti registruoti domenų vardai, turintys savitųjų lietuvių kalbos abėcėlės raidžių. skaityti »

Mokslininkai rado alternatyvą „Wi-Fi“ tinklui

Olandijos Eindhoveno universiteto tyrėja pasiūlė kaip alternatyvą „Wi-Fi“ naudoti infraraudonųjų spindulių tinklus. skaityti »

UNESCO ragina sudaryti sąlygas moterims naudotis internetu

Pasaulyje internetas vis dar labiau prieinamas vyrams, nei moterims. skaityti »

Kaip kurti įvaizdį socialiniuose tinkluose

orint kurti įvaizdį, pirmiausia turime sugalvoti, kokie norime atrodyti kitiems – teigia Arvidas Bendorius. skaityti »

Daiktų interneto prognozės 2020-iesiems

Nuo 2017 iki 2021 m. pasaulinė daiktų interneto rinka augs 4 proc. skaityti »

Tyrimas atskleidė, kokį poveikį mums daro neigiamos žinutės internete

Tai, kaip elgiamės internete su kitais žmonėmis, turi pasekmių ir realiame gyvenime. skaityti »