Tarptautinė intelektinės nuosavybės diena šiais metais skirta pagerbti žmones, atvėrusius horizontus visai žmonijai. Pristatome 10 novatorių, kurių sukurtos technologijos pakeitė pasaulį.
Mažų formų genijus
Styvas Džobsas (Steve Jobs) labiausiai žinomas kaip žmogus, radikaliai pakeitęs mobiliuosius įrenginius. Per labai trumpą laikotarpį „iPhone“ tapo populiariausiu išmaniuoju telefonu. Po trejų metų pasirodęs „iPad“ taip pat sudrebino rinką. Planšetė tapo šviežio oro gurkšniu asmeninių kompiuterių rinkoje.
Belaidis chuliganas
Martinas Kuperis (Martin Cooper) iš „Motorolos“ – pirmojo mobiliojo telefono kūrėjas. Tuo metu daugybė kompanijų kūrė mobilųjį įrenginį. „Motorolos“ komanda lenktynes laimėjo. Būtent M. Kuperis – istorinio skambučio 1973 m. balandį konkurentams iš „Bell Labs“ autorius.
Vaizduotės neturėjimas – į naudą
Bilas Geitsas (Bill Gates) – vienas iš garsiausių IT pasaulio atstovų, jau daug metų laikomas turtingiausiu pasaulio žmogumi. Sukrauti tokius turtus jam padėjo savalaikė įžvalga, kad personaliai kompiuteriai – mūsų ateitis. Autoritetingų žmonių, tarp jų – ir Styvo Džobso, nuomone, Geitsas neturi vaizduotės, yra linkęs skolintis ar pirkti sėkmingas idėjas. Tačiau tai jam nesutrukdė sukurti galingą IT imperiją, kurios produktai naudojami beveik kiekviename pasaulio kompiuteryje.
Novatoriškumas pagal užsakymą
Korporacijos „Intel“ įkūrėjas Robertas Noisas (Robert Noise) maždaug prieš 40 metų vadovavo inžinierių grupei, pasauliui padovanojusiai procesorių „Intel 4004“. Jis buvo kuriamas pagal kalkuliatorių gamintojų „Busicom“ užsakymą, ir galiausiai „Intel“ teko išsipirkti savo pačios išradimo techninio dizaino teisę. R. Noisas – daugiau kaip 10 patentų puslaidininkių srityje autorius. O jo sukurta korporacija – dabar didžiausia pasaulyje asmeninių kompiuterių mikroprocesorių gamintoja. Be to, „Intel“ žengia į mobiliosios technikos sritį: jau sukurti pirmieji išmanieji telefonai „Atom“.
Interneto tėvas
Vienu iš interneto tėvų teisėtai vadinamas Vintonas Cerfas (Vinton Cerf). Kartu su Robertu Kanu (Robert Kahn) 8-ąjį dešimtmetį V. Cerfas iš pradžių dirbo prie interneto prototipo – kariniais tikslais kuriamo ARPANET, paskui sukūrė protokolo TCP/IP specifikacijas. Serfas vis tobulino savo išradimus, suvaidino svarbų vaidmenį kuriant ICANN korporaciją, kuri reguliavo internetą.
Bendravimo meistras
Markas Zuckerbergas (Mark Zuckerberg) internetinį bendravimą perkėlė į visiškai naują lygį. Nors jį sunku vadinti įkūrėju, būtent M. Zuckerbergas atsakingas už po visą pasaulį pasklidusį pamišimą dėl socialinių tinklų. „Facebook“ jis sukūrė 2004 m., studijuodamas Harvardo universitete, tiesa, iš pradžių šis resursas siejo tik šio universiteto studentus. Dabar socialinis tinklas „Facebook“ vienija beveik milijardą žmonių.
Sustyguota realybė
Lariui Peidžui (Larry Page) „Google“ prasidėjo nuo aspirantūros projekto „BackRub“, kur jis norėjo sutvarkyti interneto puslapių tarpusavio ryšius. Greičiausiai jo duomenų bazė buvo tokia didelė, kad atsirado efektyvios paieškos sistemos būtinybė. Jis to reikalo ėmėsi kartu su kolega Sergejumi Brinu iš Stenfordo. L. Peidžo ir S. Brino 1998 m. įkurta „Google“ dabar turi didžiausią pasaulyje interneto paiešką. L. Peidžas ir S. Brinas, kuriems dar nėra nė 40-ies, dalijasi 24-ąją vietą „Forbes“ sudarytame pasaulio milijardierių reitinge.
Inovacijos ties pražangos slenksčiu
Šonas Feningas (Shawn Fanning), būdamas 18-metis studentas, 1999 m. sukūrė pirmąjį pasaulyje tinklą „Napster“. Nemokamą muzikos parsisiuntimo mp3 formatu programą jis sukūrė kartu su būsimu IT verslininku Šonu Parkeriu. „Napster“ sukėlė tikrą ažiotažą – per kelias dienas tinklo auditorija išaugo iki 15 tūkst. vartotojų. Tačiau, kaip ir reikėjo tikėtis, autoriai dėl to nebuvo patenkinti. 2001 m. Š. Feningui teko uždaryti „Napster“ dėl autorių teisių pažeidimo. Tačiau nemokamų siuntimų pradžia jau buvo padaryta...
Pasaulio rinkimas
Smalsūs žmonės nebeįsivaizduoja pasaulio be „Vikipedijos“ – nemokamos internetinės enciklopedijos. Jos įkūrėjas Džimis Velsas (Jimmy Wales) buvo tas žmogus, kuris suvokė „juodraštinių straipsnių“ perspektyvą. „Vikipedija“ dažnai kritikuojama dėl netikslumo, silpnos redagavimo politikos. Tai tiesa, tačiau negalima paneigti ir to, kad jau 10 metų šis projektas skatina žmones siekti žinių.
Liaudies karo barzda
Ričardas Stalmanas (Richard Stallman) suformulavo laisvojo programinės įrangos judėjimo principus: programos naudotojas privalo turėti teisę ją naudoti bet kokiu būdu, aiškintis programos darbo principą, pagal savo reikmes ją keisti ir savarankiškai platinti kopijas. Geriausiai šios keturios laisvės atsiskleidė internete, be jų nebūtų sukurtos sistemos, kurių pagrindu dirba „Google“, „Twitter“, „Facebook“, „Android“, „Linux“.