10 žmonių, pakeitusių technologijų pasaulį

Publikuota: 2012 m. balandžio 26 d. ketvirtadienis

Tarptautinė intelektinės nuosavybės diena šiais metais skirta pagerbti žmones, atvėrusius horizontus visai žmonijai. Pristatome 10 novatorių, kurių sukurtos technologijos pakeitė pasaulį.

Mažų formų genijus

Styvas Džobsas (Steve Jobs) labiausiai žinomas kaip žmogus, radikaliai pakeitęs mobiliuosius įrenginius. Per labai trumpą laikotarpį „iPhone“ tapo populiariausiu išmaniuoju telefonu. Po trejų metų pasirodęs „iPad“ taip pat sudrebino rinką. Planšetė tapo šviežio oro gurkšniu asmeninių kompiuterių rinkoje.

Belaidis chuliganas

Martinas Kuperis (Martin Cooper) iš „Motorolos“ – pirmojo mobiliojo telefono kūrėjas. Tuo metu daugybė kompanijų kūrė mobilųjį įrenginį. „Motorolos“ komanda lenktynes laimėjo. Būtent M. Kuperis – istorinio skambučio 1973 m. balandį konkurentams iš „Bell Labs“ autorius.

Vaizduotės neturėjimas – į naudą

Bilas Geitsas (Bill Gates) – vienas iš garsiausių IT pasaulio atstovų, jau daug metų laikomas turtingiausiu pasaulio žmogumi. Sukrauti tokius turtus jam padėjo savalaikė įžvalga, kad personaliai kompiuteriai – mūsų ateitis. Autoritetingų žmonių, tarp jų – ir Styvo Džobso, nuomone, Geitsas neturi vaizduotės, yra linkęs skolintis ar pirkti sėkmingas idėjas. Tačiau tai jam nesutrukdė sukurti galingą IT imperiją, kurios produktai naudojami beveik kiekviename pasaulio kompiuteryje.

Novatoriškumas pagal užsakymą

Korporacijos „Intel“ įkūrėjas Robertas Noisas (Robert Noise) maždaug prieš 40 metų vadovavo inžinierių grupei, pasauliui padovanojusiai procesorių „Intel 4004“. Jis buvo kuriamas pagal kalkuliatorių gamintojų „Busicom“ užsakymą, ir galiausiai „Intel“ teko išsipirkti savo pačios išradimo techninio dizaino teisę. R. Noisas – daugiau kaip 10 patentų puslaidininkių srityje autorius. O jo sukurta korporacija – dabar didžiausia pasaulyje asmeninių kompiuterių mikroprocesorių gamintoja. Be to, „Intel“ žengia į mobiliosios technikos sritį: jau sukurti pirmieji išmanieji telefonai „Atom“.

Interneto tėvas

Vienu iš interneto tėvų teisėtai vadinamas Vintonas Cerfas (Vinton Cerf). Kartu su Robertu Kanu (Robert Kahn) 8-ąjį dešimtmetį V. Cerfas iš pradžių dirbo prie interneto prototipo – kariniais tikslais kuriamo ARPANET, paskui sukūrė protokolo TCP/IP specifikacijas. Serfas vis tobulino savo išradimus, suvaidino svarbų vaidmenį kuriant ICANN korporaciją, kuri reguliavo internetą.

Bendravimo meistras

Markas Zuckerbergas (Mark Zuckerberg) internetinį bendravimą perkėlė į visiškai naują lygį. Nors jį sunku vadinti įkūrėju, būtent M. Zuckerbergas atsakingas už po visą pasaulį pasklidusį pamišimą dėl socialinių tinklų. „Facebook“ jis sukūrė 2004 m., studijuodamas Harvardo universitete, tiesa, iš pradžių šis resursas siejo tik šio universiteto studentus. Dabar socialinis tinklas „Facebook“ vienija beveik milijardą žmonių.

Sustyguota realybė

Lariui Peidžui (Larry Page) „Google“ prasidėjo nuo aspirantūros projekto „BackRub“, kur jis norėjo sutvarkyti interneto puslapių tarpusavio ryšius. Greičiausiai jo duomenų bazė buvo tokia didelė, kad atsirado efektyvios paieškos sistemos būtinybė. Jis to reikalo ėmėsi kartu su kolega Sergejumi Brinu iš Stenfordo. L. Peidžo ir S. Brino 1998 m. įkurta „Google“ dabar turi didžiausią pasaulyje interneto paiešką. L. Peidžas ir S. Brinas, kuriems dar nėra nė 40-ies, dalijasi 24-ąją vietą „Forbes“ sudarytame pasaulio milijardierių reitinge.

Inovacijos ties pražangos slenksčiu

Šonas Feningas (Shawn Fanning), būdamas 18-metis studentas, 1999 m. sukūrė pirmąjį pasaulyje tinklą „Napster“. Nemokamą muzikos parsisiuntimo mp3 formatu programą jis sukūrė kartu su būsimu IT verslininku Šonu Parkeriu. „Napster“ sukėlė tikrą ažiotažą – per kelias dienas tinklo auditorija išaugo iki 15 tūkst. vartotojų. Tačiau, kaip ir reikėjo tikėtis, autoriai dėl to nebuvo patenkinti. 2001 m. Š. Feningui teko uždaryti „Napster“ dėl autorių teisių pažeidimo. Tačiau nemokamų siuntimų pradžia jau buvo padaryta...

Pasaulio rinkimas

Smalsūs žmonės nebeįsivaizduoja pasaulio be „Vikipedijos“ – nemokamos internetinės enciklopedijos. Jos įkūrėjas Džimis Velsas (Jimmy Wales) buvo tas žmogus, kuris suvokė „juodraštinių straipsnių“ perspektyvą. „Vikipedija“ dažnai kritikuojama dėl netikslumo, silpnos redagavimo politikos. Tai tiesa, tačiau negalima paneigti ir to, kad jau 10 metų šis projektas skatina žmones siekti žinių.  

Liaudies karo barzda

Ričardas Stalmanas (Richard Stallman) suformulavo laisvojo programinės įrangos judėjimo principus: programos naudotojas privalo turėti teisę ją naudoti bet kokiu būdu, aiškintis programos darbo principą, pagal savo reikmes ją keisti ir savarankiškai platinti kopijas. Geriausiai šios keturios laisvės atsiskleidė internete, be jų nebūtų sukurtos sistemos, kurių pagrindu dirba „Google“, „Twitter“, „Facebook“, „Android“, „Linux“.

 

 

 

 

Šaltinis: ria.ru
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Dantis bus galima valytis be rankų

Elektroninis dantų šepetėlis „Amabrush“ veikia be rankų, jį tereikia įsikišti į burną. skaityti »

Kinijoje atidarytas Dirbtinio intelekto miestas

Hangzhou mieste įdiegta 90 inovatyvių projektų, veikiančių 15-os skirtingų dirbtinio intelekto sistemų pagrindu. skaityti »

Kaip ir kodėl naujosios technologijos skatina sportuoti?

Sporto populiarumo bangai vis dar augant, spėliojame, kas tam padarė įtaką. Vienas iš tai nulėmusių faktorių yra išmaniųjų technologijų tobulėjimas. skaityti »

Robotas išgelbėjo mergaitę nuo griūvančių lentynų

Permėje (Rusijoje) robotas išgelbėjo vaiką nuo griūvančių ant jo lentynų. skaityti »

Vilniuje lietuviai ir amerikiečiai filmuoja fantastinę dramą apie ateitį „001Lithium X“

Vilniuje prasidėjo bendros Lietuvos ir JAV gamybos vaidybinio filmo „001Lithium X“ filmavimo darbai. skaityti »

Kinijoje atidaryta mobili parduotuvė be kasininkų

Kinijoje atidaryta mobili parduotuvė be kasininkų „Moby Mart“, kuri gali pati važinėti gatvėmis. skaityti »

Serveriai šildys vandenį privačiuose namuose

Olandijos bendrovė „Nerdalize“ siūlo panaudoti serverių gaminamą šilumos energiją šildyti vandeniui. skaityti »

Lietuvos gyventojai – aistringiausi serialų žiūrovai Baltijos šalyse

Duomenys rodo, kad 81 proc. apklaustųjų šalyje linkę žiūrėti net keletą mėgstamo serialo serijų iš eilės. skaityti »

Australiškas monetas puošia bananai su pižamomis

Ir kas tik nevaizduojama ant monetų! Pavyzdžiui – bananai su pižamomis! skaityti »

Slovėnijoje populiarėja skaitmeniniai antkapiai

Vienose Slovėnijos miesto Mariboro kapinėse pasirodė unikalus antkapis su didžiuliu jutikliniu ekranu, kuriame galima peržiūrėti nuotraukas ir vaizdo įrašus. skaityti »