Fizikai bando atsisakyti ketvirtojo matmens – laiko

Publikuota: 2012 m. balandžio 29 d. sekmadienis

Filosofai dar prieš Einšteiną bei dabartinės fizikos atsiradimą nagrinėjo laiko sąvoką. Tačiau per paskutinius 106 metus, kai Einšteinas paskelbė savo laiko supratimą, fizikoje priimta, kad laikas sudaro ketvirtąją erdvės dimensiją. Tačiau kai kurie mokslininkai, tame tarpe Amrit Sorli bei Davide Fiscaletti, dirbantys Slovėnijoje, mano, kad laikas egzistuoja nepriklausomai nuo erdvės. Jie parodė, kad du specialiosios reliatyvumo teorijos reiškiniai, tai yra laiko sulėtėjimas bei ilgio sutrumpėjimas, gali būti geriau aprašomi trimatėje erdvėje, kurioje laikas yra dydis, parodantis pokyčius erdvėje.

Straipsnis atspausdintas „Physics Essays“ žurnale. Pagrindinės specialiosios reliatyvumo teorijos idėjos yra šviesos greičio pastovumas visose atskaitos sistemose bei išskirtinės atskaitos sistemos nebuvimas. Sorli ir Fiscaletti mano, kad specialiosios reliatyvumo teorijos aprašymas 4D Minkovskio erdvėlaikiu sukūrė amžių besitęsiantį nesusipratimą apie laiką. Jie pabrėžia, kad laiko sulėtėjimas, registruotas greitai skrendančiuose lėktuvuose lyginant su nejudančiais laikrodžiais, atitinka specialiąją reliatyvumo teoriją, tačiau tai nepatvirtina Minkovskio erdvėlaikio bei ilgio sutrumpėjimo. Pagal visiems įprastą aiškinimą, laikrodžiai juda lėčiau esant dideliems greičiams, nes Minkovskio erdvėlaikyje lėtėja laikas bei trumpėja ilgis. Tačiau Sorli ir Fiscaletti aiškina, kad laiko lėtėjimas gali būti paaiškintas lyginant dvi atskaitos sistemas, kuriose yra laikas matuojamas, tačiau laikrodžiai nepriklauso toms sistemoms. Šiuo požiūriu erdvė ir laikas yra du nepriklausomi dydžiai.

“Laikrodžiai matuoja judėjimą trimatėje erdvėje”, – paaiškino Sorli. – “Laikas yra atskirtas nuo erdvės ir tai nėra ketvirtasis matmuo. Mūsų erdvės ir laiko modelis remiasi matavimais ir geriau atitinka fizikinę realybę”.

Norėdami parodyti dviejų požiūrių skirtumus, Sorli ir Fiscaletti nagrinėja du fotoninius laikrodžius. Laikrodžiuose fotonai juda tarp dviejų veidrodžių. Laikrodžiai vienas kitam yra statmeni. Judant platformai vienas laikrodis patiria išilginį susitraukimą ir jis turi eiti greičiau. Tačiau pagal specialiąją reliatyvumo teoriją abu laikrodžiai turi eiti vienodu greičiu, nes šviesos greitis visose atskaitos sistemose yra vienodas. Jie pažymi, kad vienodas abiejų laikrodžių greitis neprieštarauja eksperimentams, kuriuose matuojamas laiko sulėtėjimas. Šis skirtumas atsiranda dėl atominių ir fotoninių laikrodžių skirtumo.

“Laiko sulėtėjimas nereiškia, kad ketvirtas erdvės matmuo sutrumpėja ir laikrodžiai eina lėčiau”, – paaiškino mokslininkai. – “Laiko sulėtėjimas reiškia, kad judančiose inertinėse atskaitos sistemose procesai yra lėtesni“.

Šaltinis: mokslasplius.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Kuriama technologija, gebanti perduoti žmogaus mintis

Išradėjas ir verslininkas Elon Musk tikisi sukurti technologiją, padedančią žmonėmis keistis mintimis per atstumą. skaityti »

Kanados banke – šokantis robotas konsultantas

Kanados bankas ATB pradėjo testuoti Japonijos įmonės „Softbank“ robotą „Pepper“. skaityti »

„Trekstor“ išleis laikrodį, veikiantį „Windows 10“ pagrindu

„Microsoft“ paskelbė, kad „Trekstor“ išleis išmanųjį laikrodį, kuris veiks valdomas operacinės sistemos „Windows 10 IoT Core“. skaityti »

Grįžta pomėgis spausdinti nuotraukas

Nors nuotraukų albumais galima grožėtis įrenginių ekranuose, vis dažniau lietuviai renkasi nuotraukas spausdinti ir saugoti popieriuje. skaityti »

Per kaulus grojančios ausinės būtų sužavėjusios L.Van Bethoveną

Ar žinote, kad L.Van Bethovenas apkurtęs naudojosi muzikos perdavimu kaulais? skaityti »

Vilniuje vėl statomi makaronų tiltai

Pavasarine tradicija jau tapęs išskirtinių tiltų statymo konkursas VGTU „Makaronų tiltai 2017“ šiemet grįžo su dar didesniais užmojais – kūrybiškos inžinerijos dvasia užkrėtęs Lietuvos mokyklas, šiemet čempionatas nusitaikė į universitetus. skaityti »

Lietuviai per internetą dažniausiai perka madingas prekes

Lietuvos gyventojai vis labiau įpranta pirkti internete ir apsipirkdami tokiu būdu išleidžia vis daugiau pinigų. skaityti »

Bepilotės skraidyklės skraidins kraują

Dvi Šveicarijos miesto Lugano ligoninės nusprendė operatyviam kraujo ir biologinių medžiagų pristatymui panaudoti skraidykles „Matternet One“. skaityti »

Vilniuje pristatytas 41 išradimas – nuo kvapų lazdelės iki elektrinės riedlentės

Kovo 31 d. – balandžio 1 d. Vilniaus „Litexpo“ parodų ir kongresų centre buvo atidarytas pirmasis ir didžiausias Lietuvoje išradėjų konkursas „Vilnius išranda 2017”. skaityti »

Mūsų planetoje jau gyvena 20 tūkst. kiborgų

Pasak mokslininkų, didžiausia problema ta, kad evoliucionuojame per lėtai ir mūsų kūnai nespėja prisitaikyti prie sparčiai kintančio šiuolaikinio gyvenimo. skaityti »