Jei pastarąjį mėnesį negyvenote kur nors po žeme – Žemėje ar Marse – ko gero, tikrai girdėjote apie marsaeigio „Cursiosity“ nusileidimą Marse ir pirmuosius jo nuotykius. Nors marsaeigis Raudonojoje planetoje dairysis ne pačios gyvybės, o gyvybei tinkamos aplinkos, prieš porą savaičių fizikos teoretikas Lorensas Krausas (Lawrence Krauss) CNN kanalui pareiškė neliktų nustebęs, jei Marse pavyktų rasti gyvybės pėdsakų. Maža to, visai įmanoma, jog būtent Marsas kadaise ir „užkrėtė“ mūsų Žemę gyvybe.

„Didžioji staigmena gyvybės atradimo Marse atveju būtų tuomet, jei paaiškėtų, jog marsietiškoji gyvybė nėra gimininga žemiškajai gyvybei, - interviu CNN pažymi L. Krausas. – Kodėl? Nes mes žinome, jog Saulės sistemos planetos tarpusavyje nuolatos dalijasi savo medžiaga. Pavyzdžiui, Marso meteoritų esame radę Antarktidoje. Neabejoju, jog bakterijos gali išgyventi aštuonių mėnesių kelionę kosmosu.“

Nors mokslininkas nekonkretizuoja, apie kurį ar kuriuos Antarktidoje rastus meteoritus kalba, labiausiai tikėtina, jog jis turi omenyje savo paties dar 1984 m. Antarktidoje rastą dangaus akmenį ALH84001. Šis meteoritas į tarptautinės žiniasklaidos akiratį pateko 1996 m., kai NASA eksperto Deivido Makėjaus (David McKay) vadovaujama tyrėjų grupė žurnale „Science“ paskelbė, jog meteorite esama „primityvios bakterinės gyvybės“ požymių, kurie buvo pastebėti naudojant elektroninį mikroskopą.

Tyrėjų grupės pareiškimas tuomet buvo sutiktas skeptiškai. Mėnulio ir planetų tyrimų instituto mokslininkas Alanas Treimanas (Allan Treiman) tuomet pareiškė, jog net ir tuo atveju, jei akmenyje išties rasta gyvybės požymių, jis jais galėjo „užsikrėsti“ jau Antarktidoje arba tuo metu, kai jis buvo gabenamas iš radimvietės į tyrimų laboratorijas.

Dar skeptiškiau marsietiškų bakterijų atžvilgiu nusiteikęs buvo Džordžijos technologijų instituto profesorius Džonas Bredlis (John Bradley), pareiškęs: „Deja, požymių Žemėje rastose fosilijose yra daug – daug jų tikriausiai būtų ir Marse. Visi tie požymiai labai panašūs į bakterinės gyvybės požymius. Tačiau jie neturi nieko bendra su bakteriniais procesais.“

NASA skandalingąjį meteoritą dar sykį iškratė 2009-aisiais ir pareiškė, jog „gyvybė yra labiausiai tinkamas paaiškinimas apie meteorito struktūroje aptiktas formacijas“.

Kaip yra iš tiesų? Galbūt netolimoje ateityje tai sužinosime.

„Nuostabiausia būtų ne tai, kad Marse yra/buvo gyvybė, – reziumuoja L. Krausas. – Būtų nuostabiausia, jei paaiškėtų, kad ji nepanaši į žemiškąją. Tai reikštų, jog egzistuoja mažiausiai du skirtingi gyvybės evoliucijos medžiai. Net du! Ir toje pačioje Saulės sistemoje! Tai reikštų, jog visata gyvybe tiesiog knibždėte knibžda. Mes jau esame atradę apie 2 tūkst. planetų, skriejančių aplink tolimas žvaigždes. Mūsų galaktikoje yra šimtai milijardų žvaigždžių, daugelis jų gali turėti planetų. O ir galaktikų gali būti šimtai milijardų. Tad jei pavyktų rasti bent vieną pavyzdį svetimos (nežemiškos) gyvybės, tai reikštų, jog visatoje gyvybės yra labai daug – galbūt ir protauti gebančios gyvybės.“

Į provokuojamą žurnalistės klausimą, ar tai reiškia, jog mes visi galime būti marsiečiai, L. Krausas atsakė:

„Taip, būtent! Visa esmė – gyvybė galėjo klajoti pirmyn atgal tarp šių dviejų planetų ankstyvuoju Marso evoliucijos laikotarpiu, kai ten buvo gerokai šilčiau ir drėgniau. Tad visai tikėtina, kad pirmoji gyvybės forma galėjo susiformuoti Marse, o po to meteoritais atkeliauti Žemėn ir ją „užkrėsti“ gyvybe. Tad mes tikrai galime būti marsiečiai. Tokiu atveju, jei norite pamatyti, kaip atrodo marsiečiai, pakanka žvilgtelėti į veidrodį.“