Mėnulis iš tiesų galėjo atsirasti susidūrus Žemei ir Tėjai

Publikuota: 2012 m. spalio 18 d. ketvirtadienis

Naujas kompiuterinis modelis, vaizduojantis kadaise galimai įvykusį Žemės ir jos protoplanetinės sesers Tėjos susidūrimą, rodo, kad iš šios katastrofos kosmose pažertų skeveldrų iš tiesų galėjo susiformuoti Mėnulis. Ši vizualizacija ne tik sutvirtina hipotetinę teoriją, jog Mėnulis kadaise buvo Žemės dalis, bet ir sudaro sąlygas suprasti, kaip Mėnulio formavimosi procesai buvo įmanomi fiziškai.

Maždaug nuo „Apollo“ misijų laikų gamtinės kilmės Žemės palydovą tyrinėjantys mokslininkai teoretizuoja, jog Mėnulis atsirado po kolosalaus susidūrimo tarp Žemės ir kito pasaulio. Po katastrofos dalis nuolaužų taip ir liko kyboti kosmose – iš jų „susilipdė“ Mėnulis. Tiesa, tarp šio teorinio paaiškinimo ir tikrovės buvo neatitikimas. Jei taip nutiko iš tiesų, tada Mėnulis turėtų būti sudarytas ir iš atklydusios planetos (Tėjos) medžiagos – reikėtų sakyti, jog šioji reinkarnavosi į gamtinį mūsų planetos palydovą.

Teoriniai ir kompiuteriniai šio katastrofinio susidūrimo modeliai rodo, jog Mėnulį turėtų sudaryti maždaug 20–40 proc. Žemės nuolaužų ir 60–80 proc. ne Žemės nuolaužų. Tačiau tiesa yra kiek kitokia: ir Mėnulyje, ir Žemėje yra identiški esminių elementų izotopai, bylojantys, jog Mėnulis susiformavo iš Žemės mantijos medžiagos. Šį momentą mėgino aiškinti daugybė teorijų, o viena jų netgi formulavo prielaidą, jog Žemė pati generavo galingą vidinę termobranduolinę reakciją ir dalį mantijos paprasčiausiai „išspjovė“ į beorę erdvę.

Kiti mokslininkai yra linkę manyti, jog Žemės ir Tėjos medžiaga paprasčiausiai susimaišė, ir Žemėje dabar yra nežemiškos kilmės medžiagos. Tad nieko stebėtino, kad Mėnulio ir Žemės cheminės sudėtys labai panašios – abu kūnai turi ir Žemės, ir Tėjos fragmentų. Tačiau naujausi tyrimai verčia abejoti ir šiuo požiūriu.

Yra ir dar viena problema: jei šis modelis teisingas, Žemės dydžio planetos turėtų suktis greičiau nei vaizduojama modelyje. Matija Čiuk (Matija Ćuk) su kolegomis iš SETI instituto situaciją pradėjo analizuoti iš pagrindų ir modeliuodama susidūrimo situaciją pastebėjo, jog susidūrimo su Tėja (su už Marsą mažesniu planetoidu) metu Žemė turėjo suktis labai greitai.

Mokslininkės ir jos kolegų sukurtame vaizdiniame kompiuteriniame modelyje visi galai sueina. Mėnulis galėjo susiformuoti daugiausiai vien iš Žemės medžiagos, o greitai besisukanti proto-Žemė galėjo prarasti tam tikrą kampinės inercijos kiekį dėl sąveikos su Saule – tai ir paaiškina lėtesnį nei būtų galima tikėtis Žemės sukimosi greitį.

Vaizdo modelyje demonstruojama Žemė sukasi supergreitai – para čia trunka ne 24 val., o tik 2,3 valandos. Maždaug pusės Marso masės Tėja į Žemę bloškiasi maždaug 72 tūkst. km/val. greičiu ir susmenga veik iki pat Žemės branduolio, planetos paviršiuje išrausdama kolosalaus dydžio kiaurymę ir didžiulį kiekį medžiagos išmesdama į kosminę erdvę. Smūgio būta tokio galingo, jog didžioji dalis Tėjos medžiagos išgaravo (kaip ir dalis mūsų planetos), o geležinis Tėjos branduolys susijungė su Žemės branduoliu.

Iš susidūrimo skeveldrų aplink Žemę susiformavo didžiulis nuolaužų diskas. Jame geležies beveik nebuvo – daugiausiai vien Žemės medžiaga. Tai galėtų paaiškinti Mėnulio sandarą, kuri yra labai panaši į Žemės sandarą.

Kad patikrintų šią hipotezę, atskirai dirbusi tyrėjų grupė atliko tolesnius modeliavimus su kiek lėčiau judančiais, tačiau truputį didesniais susidūrimo dalyviais. Kaip parodė rezultatai, tokio pat cheminės sudėties Mėnulis galėjo susiformuoti ir pagal tokį scenarijų. Tad panašu, kad vyraujančios Mėnulio atsiradimo ir susiformavimo teorijos nėra tolimos tikrajai tiesai.

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Kuriama technologija, gebanti perduoti žmogaus mintis

Išradėjas ir verslininkas Elon Musk tikisi sukurti technologiją, padedančią žmonėmis keistis mintimis per atstumą. skaityti »

Kanados banke – šokantis robotas konsultantas

Kanados bankas ATB pradėjo testuoti Japonijos įmonės „Softbank“ robotą „Pepper“. skaityti »

„Trekstor“ išleis laikrodį, veikiantį „Windows 10“ pagrindu

„Microsoft“ paskelbė, kad „Trekstor“ išleis išmanųjį laikrodį, kuris veiks valdomas operacinės sistemos „Windows 10 IoT Core“. skaityti »

Grįžta pomėgis spausdinti nuotraukas

Nors nuotraukų albumais galima grožėtis įrenginių ekranuose, vis dažniau lietuviai renkasi nuotraukas spausdinti ir saugoti popieriuje. skaityti »

Per kaulus grojančios ausinės būtų sužavėjusios L.Van Bethoveną

Ar žinote, kad L.Van Bethovenas apkurtęs naudojosi muzikos perdavimu kaulais? skaityti »

Vilniuje vėl statomi makaronų tiltai

Pavasarine tradicija jau tapęs išskirtinių tiltų statymo konkursas VGTU „Makaronų tiltai 2017“ šiemet grįžo su dar didesniais užmojais – kūrybiškos inžinerijos dvasia užkrėtęs Lietuvos mokyklas, šiemet čempionatas nusitaikė į universitetus. skaityti »

Lietuviai per internetą dažniausiai perka madingas prekes

Lietuvos gyventojai vis labiau įpranta pirkti internete ir apsipirkdami tokiu būdu išleidžia vis daugiau pinigų. skaityti »

Bepilotės skraidyklės skraidins kraują

Dvi Šveicarijos miesto Lugano ligoninės nusprendė operatyviam kraujo ir biologinių medžiagų pristatymui panaudoti skraidykles „Matternet One“. skaityti »

Vilniuje pristatytas 41 išradimas – nuo kvapų lazdelės iki elektrinės riedlentės

Kovo 31 d. – balandžio 1 d. Vilniaus „Litexpo“ parodų ir kongresų centre buvo atidarytas pirmasis ir didžiausias Lietuvoje išradėjų konkursas „Vilnius išranda 2017”. skaityti »

Mūsų planetoje jau gyvena 20 tūkst. kiborgų

Pasak mokslininkų, didžiausia problema ta, kad evoliucionuojame per lėtai ir mūsų kūnai nespėja prisitaikyti prie sparčiai kintančio šiuolaikinio gyvenimo. skaityti »