Žvaigždžių tramvajumi – į Žemės orbitą

Publikuota: 2012 m. kovo 18 d. sekmadienis

Kelionės į kosmosą yra vienas sudėtingiausių žmonijos pasiektų tikslų. Tačiau tai ir labai brangu – 1 kilogramo svorio iškėlimas į žemą orbitą šiuo metu kainuoja apie dešimt tūkstančių JAV dolerių. O astronauto kelionė pilotuojamu kosminiu laivu kainuoja net šimtą tūkstančių dolerių, taip pat svorio kilogramui. 

Tačiau ar būtina į orbitą keliauti tik reaktyviniais varikliais varomomis raketomis? 

Mokslininkai Džordžas Maise (George Maise) ir Džeimsas Povelas (James Powell), pasiūlę magnetine levitacija paremtą orbitinio paleidimo sistemą „Startram“ – Žvaigždžių tramvajų, teigia, kad tikrai ne. Beje, Džeimsas Povelas yra ir superlaidžiosios magnetinės levitacijos atradėjas, už šį pasiekimą 2002 metais apdovanotas Franklino premija.

Šiuo metu magnetinės levitacijos traukiniai gali pasiekti iki 500 km/h greitį. Žvaigždžių tramvajus turėtų būti bent 50 kartų greitesnis ir skrieti 9 kilometrų per sekundę greičiu, kad įveikt Žemės trauką, tačiau jo judėjimo principas būtų lygiai toks pat, kaip jau veikiančių traukinių su magnetine pagalve, ir inžineriniai sprendimai būtų labai panašūs. 

Vertinant, kad keleiviui būtų nepavojingas pagreitėjimas, siekiantis maždaug 3 g, magnetiniu lauku greitinama kapsulė, norėdama pasiekti pakilimui į orbitą reikalingam greičiui, turėtų skrieti bent 5 minutes ir nulėkti 1600 kilometrų. 

Didžioji dalis „bėgių“, o iš tiesų vamzdžio, kuriame išretintas oras, galėtų eiti ir Žemės paviršiumi, tik pats galas turėtų būti 20 kilometrų aukštyje, kur oras yra retas ir viršgarsiniu greičiu skriejančios kapsulės nesuardytų smūginės garso bangos bei trinties energija. 

Tiesa, čia iškyla rodos neįveikiama techninė problema – kaip vamzdį išlaikyti tokiame aukštyje. Tačiau Džordžas Maise ir Džeimsas Povelas pasiūlė sprendimą – kadangi juo eis superlaidusis kabelis, pats vamzdis, pagamintas kaip didelė ritė, galės levituoti. Jie paskaičiavo, kad jei superlaidžiu kabeliu tekės 20 milijonų amperų srovė, 20 kilometrų aukštyje ji sukurs 4 tonų vienam metre keliamąją jėgą, to pilnai užteks paleidimo vamzdžiui išlaikyti ore, pakaks tik tokiame aukštyje pritvirtinti patį kabelį. Šia tikslui jie pasiūlė ypač didelio molekulinio svorio politeleno (Ultra–high–molecular–weight polyethylene, UHMWPE), gijas, naudojamos įvairiose pramonės srityse, kur reikalingas didelis atsparumas.

„Startram“ numatytos ir kitos aukštosios technologijos, pavyzdžiui, plazminis dangtis apsaugai nuo oro patekimo į vidų. 

Tačiau Sandia nacionalinė laboratorija (JAV), atlikusi šio projekto techninį įvertinimą, nerado nei vieno inžinerinio trūkumo ir padarė išvadą, kad tai nėra fantastika. Tačiau yra kita problema – vertinimas parodė, kad šio paleidimo įtaiso statyba truktų 20 metų ir kainuotų 60 milijardų dolerių. 

Taigi, kodėl reiktų imtis dėl tokio milžiniško projekto? Atsakymas yra paprastas – kilogramas į orbitą iškeliamo krovinio kainuotų tik 50 JAV dolerių. Palyginimui, visame pasaulyje kuriant ir naudojant raketines ir kosmoso technologijas išlaidos viršija 500 mlrd. dolerių. Vien „Space Shuttle“ programa kainavo apie 170 mlrd. dolerių, o Tarptautinė kosminė stotis  – 150 milijardų dolerių. 

Žmonės dar labai mažai išnaudoja žemos orbitos teikiamas galimybes, tai daugiausia išlieka komunikacijų, pozicijos nustatymo, žvalgybos sritimis. Tačiau patekimo į orbitą kainą sumažinus šimtais kartų, atsivertų visai naujos galimybės, tame tarpe ir kosminiam turizmui, ir ne tik VIP, bet ir ekonominės klasės keleiviams.

Šaltinis: mokslasplius.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Medžiaga, kuri sukels perversmą sporto prekių ir medicinos pramonėse

Bingamtono Universiteto Niujorke mokslininkai sukūrė šią keistą tamprią medžiagą, kuri iš tikrųjų yra baterija. skaityti »

Vyras savadarbe raketa bandys įrodyti, kad Žemė plokščia

Mike'as Hughesas pasirengęs paleisti savo iš metalo laužo sukurtą raketą Mojave dykumoje ir įrodyti, kad Žemė yra plokščia. skaityti »

Ar galima sapnuoti nemiegant?

Mokslininkai iš Londono teigia atradę būdą kaip sutrikdyti žmogaus protą ir pakeisti jo supratimą apie tai, kas tikra. skaityti »

Biurų pastatai su treniruokliais ir masažuotojais – kaip milžiniškos kompanijos atrakina darbuotojų kūrybiškumą?

Įsivaizduokite įmonę, kuri iš visų savo darbuotojų ne prašo, bet reikalauja į užduotis žvelgti netradiciškai. skaityti »

„Panasonic“ pristatė permatomą televizorių

Neseniai Berlyne vykusioje parodoje „IFA 2017“ televizorių gamintoja „Panasonic“ pristatė televizorių su visiškai permatomu ekranu. skaityti »

Programuotojų diena

Rugsėjo 13 dieną minima Programuotojų diena. Kodėl būtent šiandien? skaityti »

Mokslininkai mano atradę būdą, kaip visam laikui atsikratyti žalingų įpročių

Mokslininkai atranda naujų būdų, kaip tiesiogiai veikiant smegenis atsikratyti žalingų įpročių ir iki minimumo sumažinti atkritimo tikimybę. skaityti »

Kad kelionė neprailgtų: intelektiniai žaidimai, kuriuos privalote turėti išmaniajame

Pažinimo džiaugsmas mus praturtina kaip niekas kitas, tačiau keliaudami mes dažnai daugybę laiko praleidžiame automobilyje ar lėktuve, valandų valandas pro langą veltui stebėdami plaukiančius debesis. skaityti »

Ką veikia biomechanikai?

Biomechanikai – tai inžinieriai, kurie mokosi iš gamtos... skaityti »

Lietuvos studentas sukūrė sportinį elektrinį triratį

Europoje dar nauja sporto šaka susidomėjęs studentas Rolandas Dockevičius iš Klaipėdos sukūrė elektrinį triratį drifterį. skaityti »