Dalykai, kuriuos reikia žinoti perkant telefoną vaikui

Publikuota: 2016 m. rugsėjo 8 d. ketvirtadienis

Išleisdami į mokyklą savo vaikus, daugelis tėvų deda pastangas, kad jų atžalos būtų pasiekiamos bet kuriuo metu. Tai viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl šiandien vis daugiau suaugusiųjų mano, kad jų mokyklinio amžiaus vaikams reikia mobilaus telefono. Specialistų teigimu, išmanusis įrenginys išsprendžia ne tik saugumo klausimą, bet ir skatina vaiko atsakomybę. Vis dėlto, prieš perkant telefoną, tėveliai turėtų prisiminti, jog dalis pareigų tenka ir jiems.

Svarbiausia - saugumo jausmas

Mobilieji telefonai gali būti naudinga priemonė stebėti savo vaikus. Paskambinus, paprasčiau sužinoti, ką jų atžalos veikia, su kuo leidžia laiką ir kada jų laukti namuose. Savo ruožtu, vaikai, ypač pirmaisiais mokslo metais, jaučiasi saugesni, nes bet kada gali pasiekti savo tėvus, o, reikalui esant, ir išsikviesti skubią pagalbą.

„Dauguma telefonų šiandien pasižymi GPS vietos nustatymo funkcija – ji suteikia galimybę stebėti savo vaikų buvimo vietą. Be to, kai kurie tėveliai vaikų ir savo telefonuose įdiegia tokias programėles, kaip „Life360“. Jos žemėlapyje leidžia matyti, kur yra kiekvienas šeimos narys bei bendrauti ir dalintis nuotraukomis specialiai sukurtame virtualiame artimųjų rate“, – pasakoja „Samsung Mokykla ateičiai“ programos vadovė Liga Bitė. Jos teigimu, tokie ir panašūs technologiniai sprendimai suartina dieną atskirai leidžiančius šeimos narius bei leidžia operatyviai reaguoti į iškilusias problemas ir jaustis užtikrintiems, kad kiekvienas iš artimųjų yra saugus.

Ugdo savarankiškumą

Šeimos psichologo ir psichoterapeuto Gedimino Navaičio teigimu, tėvai, nupirkę telefoną vaikui parodo, kad juo pasitiki bei ugdo jų savarankiškumą. „Tinkamiausias laikas pradėti naudotis technologijomis yra 7 – 9 metai. Telefonas vaikui turėtų būti įteikiamas tuomet, kai jis po truputį pradeda tapti savarankiškas – pats eina į mokyklą, važiuoja į būrelius. Žinoma, kada jį duoti savo atžalai geriausiai sprendžia tėvai“, – sako ekspertas.

Psichologas taip pat pastebi, kad vaikui reikėtų paaiškinti, jog tai nėra paprastas žaisliukas - jį reikia saugoti ir naudoti pagal paskirtį. „Tėvai privalo paaiškinti, kad pirmiausia telefonas yra susisiekimo priemonė, o tik vėliau platforma, skirta žaidimams ar pramogoms. Taip pat, vaikas turi žinoti, ką daryti nelaimingo atsitikimo atveju ar skambinant telefoniniams sukčiams. Tokiais atvejais pirmiausia kreiptis reikia į bendrąjį pagalbos numerį, o ne skambinti jiems“, - pasakoja G. Navaitis.

Dar vienas dalykas, kurį turėtų priminti tėvai savo vaikams moksleiviams – žaidimams telefonas gali būti naudojamas tik laisvalaikiu, tuo tarpu pamokų metu išmanusis tegul būna kuprinėje, išskyrus tuos atvejus, jei juo naudotis leidžia mokytojas.

Didelė investicija nereikalinga

Tiesa, į pirmąjį vaiko telefoną investuoti daug nereikėtų. Liga Bitė sako, kad tai turėtų būti vidurinės klasės išmanusis, su būtiniausiomis funkcijomis. „Geriausia pasirūpinti telefonu, kuriuo būtų galima atlikti pagrindines kasdienes užduotis: skambinti, fotografuoti, rašyti žinutes, naudotis internetu, žaisti didelių techninių parametrų nereikalaujančius edukacinius žaidimus. To vaikui turėtų būti per akis“, – teigia specialistė.

Kita vertus, anot pašnekovės, net ir tarp pigesnių telefonų galima rasti išties pažangių - turinčių ilgai veikiančią baterija, įbrėžimams atsparų korpusą ar netgi nemokamą draudimą nuo vandens žalos. Visa tai gana aktualu aktyviems ir kartais nelabai atsargiems jauniesiems telefonų savininkams. Galiausiai, prieš perkant, verta pažiūrėti, ar telefonas palaiko tėvų kontrolės funkciją. „Yra programų leidžiančių užtikrinti saugią virtualią aplinką savo vaikui, nustatant, kokias programėles ar žaidimus vaikas gali naudoti, kokie internetiniai portalai jam gali būti prieinami. Tėvų teisė apsispręsti, ar tokios funkcijos reikalingos“, – sako L. Bitė.

 

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Susitikime su EBPO – dėmesys nuosekliai narystės siekiančios Lietuvos pažangai

Lietuvos stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) progresas, vertinimai EBPO komitetuose, kuriuose pagal kompetenciją dalyvauja Finansų ministerijos atstovai, bei tolimesni stojimo į EBPO veiksmai. skaityti »

Lietuva sensta, kokia išeitis?

2016-ais metais Lietuva užėmė 16 vietą pagal visų gyventojų amžiaus vidurkį, kuris siekė 43 metus. skaityti »

Baltijos šalių bankų vadovai diskutuoja apie finansines technologijas

Liepos 17 – 18 dienomis Kaune susitinka Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinių centrinių bankų valdytojai Vitas Vasiliauskas, Ilmaras Rimševičius (Ilmārs Rimšēvičs) ir Ardas Hansonas (Ardo Hansson). skaityti »

Lietuviai savo verslumą ir verslininkus vertina geriau nei latviai ir estai

Lietuviai mano, kad verslo pradžiai svarbiausia turėti pakankamai santaupų ir puikią idėją, o latviai, kad svarbiausia yra žinios. skaityti »

Daugiau nei pusė lietuvių finansiškai neraštingi ir nemoka taupyti

Tyrimai parodė, kad dažnas lietuvis negali pasigirti net elementariausiomis finansinėmis žiniomis. skaityti »

Daugiau nei 600 šauktinių ragina kartu giedoti Tautišką giesmę minint Valstybės dieną

Liepos 6-ąją „Tautiška giesmė“ skambės nuo 100 Lietuvos piliakalnių. skaityti »

V. Vasiliauskas: finansinės inovacijos turi didžiulį potencialą – tereikia jas protingai „įdarbinti“

Naujų galimybių verslui ir vartotojams atveriančios finansinės inovacijos gali tapti tuo smagiu arkliuku, kuris trūktelės tiek šalies, tiek pasaulio ekonomiką, pabrėžia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, skaitantis pranešimą globalizacijos iššūkiams skirtoje konferencijoje Hamburge. skaityti »

Lietuvos verslininkai baiminasi ES skilimo

Realybe virtęs Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos scenarijus ir galimas bendrijos skilimas tapo didžiausia išorės grėsme Lietuvos verslo plėtrai. skaityti »

Kartų skirtumai: jaunimas nori verslą kurti individualiai, vyresni – su šeima

DNB banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas Lietuvos gyventojų verslumo tyrimas rodo, kad jaunimas kur kas palankiau vertina galimybes kurti verslą, taip pat renkasi modernesnes sritis. skaityti »

Išmanusis žymėjimas pasiteisino – Vilniuje sutvarkyta 4 kartus daugiau duobių

Išmanioji programėlė „Waze“ padėjo Vilniuje užregistruoti per 2000 duobių. skaityti »