Dvejopas kainų nurodymas: patikrinimų daugiau – pažeidimų mažiau

Publikuota: 2015 m. balandžio 14 d. antradienis

Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymas nustato, kad asmenys, parduodantys prekes ir paslaugas, kainas jų skelbimo vietose litais ir eurais pagal perskaičiavimo kursą ir šio įstatymo nustatytas apvalinimo taisykles privalo skelbti ne trumpiau kaip 6 mėnesius nuo euro įvedimo dienos. Kontroliuodamos kaip vykdomas šis reikalavimas priežiūros institucijos 2015 m. kovo mėnesį atliko 4302 patikrinimus ir nustatė 127 pažeidimus (2,95 proc. nuo visų patikrinimų), už kuriuos ūkio subjektams skyrė įspėjimus ir nurodė nustatytus pažeidimus pašalinti. Iš jų 4 sankcijos pritaikytos verslo subjektams, prisijungusiems prie Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo.

„Tai mažiausias dvejopo kainų nurodymo pažeidimų procentas per visą stebėsenos laikotarpį nuo 2014 m. rugpjūčio 22 d., – sako Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius dr. Feliksas Petrauskas. Tai, kad iš tokio didelio skaičiaus patikrinimų nebuvo nustatytas nei vienas pakartotinis pažeidimas, už kurį turėtų būti skiriama piniginė sankcija, rodo, kad absoliuti dauguma verslininkų gerai žino ir praktiškai įgyvendina euro įvedimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.“

Nustatytų pažeidimų mažėja jau septintą mėnesį iš eilės. 2014 m. rugsėjo mėnesį sankcijos už Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo pažeidimus pritaikytos 255 ūkio subjektams, spalį – 212, lapkritį – 193, gruodį – 142, 2015 m . sausį – 112. Vasario mėnesį – nors patikrinimų atlikta beveik du kartus daugiau nei sausį – sankcijos pritaikytos 113 pažeidėjų. Kovo mėnesį nustatytų pažeidimų skaičius nežymiai padidėjo iki 127, tačiau procentine išraiška nuo atliktų patikrinimų jis 0,03 proc. mažesnis nei vasario mėnesį.

Per visą dvejopo kainų nurodymo priežiūros laikotarpį nuo 2014 m. rugpjūčio 22 d. iki 2015 m. kovo 31 d. priežiūros institucijos atliko 24002 patikrinimus prekybos ir paslaugų teikimo vietose bei nustatė 1185 pažeidimus, tai sudaro 4,9 proc. nuo visų atliktų patikrinimų. Dar 4 575 patikrinimus atliko kainų stebėsenoje aktyviai dalyvaujančios visuomeninės vartotojų asociacijos.

Iš kovo mėnesį nustatytų pažeidimų daugiausia sudarė atvejai, kai kainos nebuvo nurodytos dviem valiutomis – 54 proc. ir kainos suapvalintos ne pagal teisės aktų reikalavimus – 25 proc. Pažeidimai, kai kainos į eurus buvo perskaičiuotos ne pagal nustatytą neatšaukiamą lito ir euro kursą (3,45280 lito už 1 eurą) sudarė 12 proc., o 9 proc. pažeidėjų kainas nurodė neaiškiai ir klaidinančiai. Panašus pažeidimų pobūdis buvo stebimas ir sausio bei vasario mėnesiais. Daugiausia pažeidimų nustatyta Vilniaus (40,16 proc.), Klaipėdos (14,96 proc.) ir Kauno (11,81 proc.) apskrityse, mažiausiai – Tauragės (0,79 proc.), Utenos (2,36 proc.) ir Alytaus (3,15 proc.) apskrityse.

Pagal veiklos sritis kovo mėnesį daugiausia pažeidimų (33,07 proc.) nustatyta ne maisto prekių ir paslaugų srityje. Lyginant su vasario mėnesiu nuo 10,62 proc. iki 14,96 proc. padidėjo pažeidimų maisto prekių srityje, taip pat grožio salonų, kirpyklų ir soliariumų srityje (nuo 8,85 iki 11,02 proc.). Tačiau kovo mėnesį, lyginant su. vasario mėnesiu, daugiau kaip perpus (nuo 19,47 iki 8,66 proc.) sumažėjo pažeidimų viešojo maitinimo paslaugų sektoriuje.

Pasikonsultuoti su euro įvedimu susijusiais klausimais kovo mėnesį į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą kreipėsi 90 asmenų: iš jų 59 vartotojai ir 31 juridinis asmuo. Daugiausia vartotojai kreipėsi dėl netinkamo kainų perskaičiavimo (46 proc.), bei kainų nenurodymo dviem valiutomis (35 proc.), t. y. vartotojai nurodė prekių ir paslaugų teikimo vietas, kuriose pastebėti galimi pažeidimai.

Kovą sumažėjo vartotojų pranešimų dėl prekių ir paslaugų kainų didėjimo. 2014 m. gruodžio mėn. paklausimai dėl kainų pokyčių sudarė 16 proc., 2015 m. sausio mėn. – 12 proc.,. vasario mėn. – 6 proc., o kovo mėn. dėl kainų didėjimo kreipėsi vos keli vartotojai. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba taip pat sulaukė vartotojų paklausimų dėl teisės atsiskaityti neribotu kiekiu euro monetų.

Verslininkai dažniausiai kreipėsi prašydami pakonsultuoti dėl teisės aktų reikalavimų nurodant kainas dviem valiutomis komunalinių paslaugų teikimo sąskaitose, mokėjimo kvituose, reklamose, dėl kainų perskaičiavimo ir apvalinimo taisyklių taikymo bei dėl atsiskaitymo eurais ir kainų pokyčių.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Informacija klientams (6)

Nuo š. m. sausio 29 dienos yra sutrikusi el. pašto @post.skynet.lt veikla. Šiuo metu problema yra šalinama. skaityti »

Vilnius ir šiemet sulauks daugiau nei milijono turistų

2017 m. pirmąjį ir antrąjį ketvirtį Vilnius sulaukė atitinkamai 7 ir 5 proc. daugiau turistų nei praėjusiais metais. skaityti »

Vilniuje susitinka Lietuvos ir Suomijos centrinių bankų vadovai

Lapkričio 2–3 dienomis Vilniuje vieši Suomijos bankų valdybų nariai. skaityti »

Japonijoje aptartos pasaulio ekonomikos aktualijos ir geroji „FinTech“ praktika

Tokijuje ​Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas su Japonijos centrinio banko vadovu Haruhiko Kuroda aptarė FinTech sektoriaus raidą, rizikas pasaulio ekonomikos augimui, Japonijos ir euro zonos ekonomikos aktualijas. skaityti »

5 pagrindinės kliūtys, pradedant verslą Lietuvoje

Baimė bankrutuoti, nepasitikėjimas savo galimybėmis, nedraugiškas valstybės požiūris – anot dr. Austės Kiškienės, tai pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria pradedantieji verslą Lietuvoje. skaityti »

Inovacijos tapo iškalbinga Lietuvos vizitine kortele JAE

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė oficialaus vizito JAE metu su Dubajaus Emyru ir šalies Premjeru Mohammedu bin Rashidu Al Maktoumu aptarė bendradarbiavimą aukštųjų technologijų, inovacijų, komunikacijų, atsinaujinančiosios energetikos, gyvybės mokslų srityse. skaityti »

Lietuvoje vyrams verslo pradžiai reikia daugiau pinigų nei moterims

Norėdamas pradėti verslą, dažnas lietuvis startui pageidautų gauti vidutiniškai 33 tūkst. eurų dydžio lengvatinę paskolą. skaityti »

Ar tikrai mane palies ketvirtoji pramonės revoliucija?

Ketvirtoji pramonės revoliucija, dar vadinama daiktų internetu – jau ne ateitis, tai šių dienų realybė. skaityti »

V. Vasiliauskas: palanki reguliacinė aplinka gali padėti Lietuvai įsitvirtinti pasauliniame FinTech žemėlapyje

Finansinių technologijų (FinTech) sektorius gali suteikti ES kapitalo rinkų sąjungos projektui papildomą postūmį, o šalims naujų plėtros galimybių, įsitikinęs Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. skaityti »