Lapkričio viduryje atlikta reprezentatyvi visuomenės apklausa atskleidė, kad daugiau nei pusė šalies gyventojų euro įvedimą vertina teigiamai. Tai, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. naujoji Lietuvos valiuta bus euras, palankiai ir labiau palankiai įvertino 53 proc. gyventojų, 39 proc. būsimosios valiutos atžvilgiu buvo nusiteikę skeptiškai, 8 proc. neturėjo nuomonės.

„Kitų eurą įsivedusių šalių patirtis rodo, kad bendrosios Europos valiutos palaikymas smarkiai paauga po valiutos įvedimo. Lietuvoje poslinkis įvyko iki įžengiant į euro zoną. Tam įtakos turėjo gerokai išaugęs gyventojų informuotumas, nes būtent nežinojimas yra dažna įvairių baimių priežastis“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Gyventojai dažniausiai tarp palankaus euro vertinimo priežasčių vardijo išnyksiančias valiutos keitimo išlaidas, ateities siejimą su Europa, šalies stabilumą ir ekonominį augimą. Tarp skeptiškai būsimą valiutą vertinančiųjų dažniausiai paminėtos baimės dėl galimo kainų kilimo, nacionalinės valiutos praradimas ir nerimas dėl gebėjimo persiorientuoti valiutos keitimo metu. 

Eurą gana palankiai vertina ir miesto, ir kaimo gyventojai. Tarp kaimo gyventojų euro įvedimą palankiai arba labiau palankiai vertina 52 proc., nepalankiai arba labiau nepalankiai – 36 proc., tarp miestiečių – atitinkamai 54 ir 40 proc.

Visuomenės apklausa taip pat parodė, kad 9 iš 10 gyventojų jaučiasi labai gerai arba pakankamai informuoti apie eurą. Neatšaukiamą lito ir euro keitimo kursą žino 94 proc. apklaustųjų.

Tyrimo duomenimis, 84 proc. respondentų yra matę grynuosius eurus, o beveik kas antras iš jų galėjo įvardyti bent vieną eurų apsaugos priemonę. Apklausos duomenimis, 68 proc. gyventojų jau yra naudoję eurus atsiskaitymams. Be to, dauguma gyventojų žino, kad eurų banknotai visose šalyse vienodi, o monetų nacionalinės pusės – skirtingos.

Kaip atrodys lietuviškos eurų monetos žino 73 proc. respondentų, o Vytį ant nacionalinės eurų monetų pusės palankiai arba labiau palankiai vertino 90 proc. apklaustųjų.