Saulės kolektoriai – modernus architektūrinis sprendimas

Publikuota: 2013 m. vasario 1 d. penktadienis

Didėjančios kainos, noras taupyti bei gyventi ekologiškai skatina žmones ieškoti alternatyvių energijos šaltinių, tokių kaip saulės energija. Tobulėjant saulės kolektorių technologijoms jie jau tampa ne tik naudingu įrenginiu, bet ir novatorišku namų eksterjero sprendimu.

Neišsenkanti saulės energija

Tarp įvairių atsinaujinančių energijos šaltinių, saulės energija yra pati galingiausia. Lietuvoje po truputį pradeda rastis vis daugiau žmonių, besinaudojančių saulės teikiama nauda, tačiau palyginus su kitomis Europos Sąjungos šalimis jų tėra vienetai.

Specialistai kelia prielaidas, kad žmonės paprasčiausiai nėra susipažinę su jų teikiama nauda arba bijo pradinės investicijos. Plėtrai taip pat nepadeda ir plačiai paplitęs mitas, kad Lietuvoje nepakanka saulės optimaliam šių įrenginių funkcionalumui.

„Be abejo naktį saulės kolektoriai negamina energijos, tačiau net ir debesuotu oru yra kaupiamos energijos atsargos, tiesa, šiek tiek mažesniais tempais“, – juokiasi saulės kolektoriais prekiaujančios įmonės HYDROPOOL LT vadovas Rytis Juočas.

Tinkamai suprojektuota bei įrengta sistema per metus pagamins 60–70% reikalingos energijos karštam vandeniui ruošti bei 20–30 proc. pastato šildymui reikalingos energijos.

Tiesa, Vokietijoje jau egzistuoja namas, kuris saulės kolektorių dėka, energijos pagamina tris kartus daugiau, nei jos suvartoja. Negalima nepaminėti, kad į šio namo suvartojamos energijos limitą įeina ir du elektra įkraunami automobiliai.

Saulės kolektoriai eksterjere

Kuriant šiuolaikišką namų eksterjerą, saulės kolektorių panaudojimo galimybės yra plačios. Jeigu seniau buvo populiaru kolektorius montuoti tiesiog ant stogo, tvirtinant juos prie lentjuosčių, tai dabar, siekiant rasti inovatyvesnį sprendimą bei suteikti didesnį funkcionalumą, įvairių spalvų ir formų saulės kolektoriai yra integruojami į fasadus ir stogus, kaip architektūrinė pastato dalis. Todėl arcitektai darydami brėžinius susiduria su vis naujais iššūkiais ir galimybėmis.

Architektūriniai sprendimai

Integruojant saulės kolektorius pastatui galima suteikti papildomų izoliacinių ir apsaugos nuo išorinių pokyčių savybių. Tam, kad būtų tinkamai išnaudotos visos saulės kolektorių galimybės, architektai jau prieš darydami brėžinius gali numatyti kur bus integruojami saulės kolektoriai, kokio kiekio reikia optimaliam namo aprūpinimui energija bei numatyti jų funkcionalumą.

Saulės kolektorių sistema nėra itin sudėtinga, ji gali būti montuojama kiekviename name.

„Vis daugiau modernių arcitektų, neatsiliekančių nuo naujos ekologiškų namų rinkos rengia projektus atsižvelgdami į šias naujas tendencijas“, – pasakoja HYDROPOOL LT vadovas Rytis Juočas.

Ekologiškas sprendimas

Ekologinė architektūra skatina harmoningus ir ekologiškus projektavimo metodus, žmogaus būsto ir gamtos neatsiejamą darnų ryšį bei tarpusavio santykį.

Ekologiško namo projektavimas ir pastatymas – sudėtingas procesas. Kurdamas ekologišką namą kiekvienas žmogus prisideda prie gamtos išteklių tausojimo, pavojaus žmonių sveikatai mažinimo, pasaulio klimato kaitos ir jos padarinių švelninimo, aplinkos apsaugos.

Vienas iš paprasčiausių būdų „ekologizuoti“ savo namus – saulės kolektoriai. Saulės gaminama energija yra draugiška gamtai. Naudojant šią sistemą mažiau eksplotuojamos sunkiai atsinaujinančios žemės gėrybės, tokios kaip nafta bei anglis.

Būtent todėl vis dažniau atkreipiamas dėmesys į atsinaujinančius energijos šaltinius. Saulės energija gali suteikti mums šilumą, šviesą ir elektrą žymiai pigiau ir nekenkiant aplinkai.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Susitikime su EBPO – dėmesys nuosekliai narystės siekiančios Lietuvos pažangai

Lietuvos stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) progresas, vertinimai EBPO komitetuose, kuriuose pagal kompetenciją dalyvauja Finansų ministerijos atstovai, bei tolimesni stojimo į EBPO veiksmai. skaityti »

Lietuva sensta, kokia išeitis?

2016-ais metais Lietuva užėmė 16 vietą pagal visų gyventojų amžiaus vidurkį, kuris siekė 43 metus. skaityti »

Baltijos šalių bankų vadovai diskutuoja apie finansines technologijas

Liepos 17 – 18 dienomis Kaune susitinka Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinių centrinių bankų valdytojai Vitas Vasiliauskas, Ilmaras Rimševičius (Ilmārs Rimšēvičs) ir Ardas Hansonas (Ardo Hansson). skaityti »

Lietuviai savo verslumą ir verslininkus vertina geriau nei latviai ir estai

Lietuviai mano, kad verslo pradžiai svarbiausia turėti pakankamai santaupų ir puikią idėją, o latviai, kad svarbiausia yra žinios. skaityti »

Daugiau nei pusė lietuvių finansiškai neraštingi ir nemoka taupyti

Tyrimai parodė, kad dažnas lietuvis negali pasigirti net elementariausiomis finansinėmis žiniomis. skaityti »

Daugiau nei 600 šauktinių ragina kartu giedoti Tautišką giesmę minint Valstybės dieną

Liepos 6-ąją „Tautiška giesmė“ skambės nuo 100 Lietuvos piliakalnių. skaityti »

V. Vasiliauskas: finansinės inovacijos turi didžiulį potencialą – tereikia jas protingai „įdarbinti“

Naujų galimybių verslui ir vartotojams atveriančios finansinės inovacijos gali tapti tuo smagiu arkliuku, kuris trūktelės tiek šalies, tiek pasaulio ekonomiką, pabrėžia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, skaitantis pranešimą globalizacijos iššūkiams skirtoje konferencijoje Hamburge. skaityti »

Lietuvos verslininkai baiminasi ES skilimo

Realybe virtęs Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos scenarijus ir galimas bendrijos skilimas tapo didžiausia išorės grėsme Lietuvos verslo plėtrai. skaityti »

Kartų skirtumai: jaunimas nori verslą kurti individualiai, vyresni – su šeima

DNB banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas Lietuvos gyventojų verslumo tyrimas rodo, kad jaunimas kur kas palankiau vertina galimybes kurti verslą, taip pat renkasi modernesnes sritis. skaityti »

Išmanusis žymėjimas pasiteisino – Vilniuje sutvarkyta 4 kartus daugiau duobių

Išmanioji programėlė „Waze“ padėjo Vilniuje užregistruoti per 2000 duobių. skaityti »