VGTU absolventas architektas Karolis Kazlauskas, dirbantis architektūros įmonėje „PLT Planning and Architecture” Šanchajuje, pastaruoju metu sulaukė nemažai pasaulio žiniasklaidos dėmesio. Mat jo pasiūlytą Vonsano oro uosto rekonstrukcijos projektą teigiamai įvertino itin uždaros šalies lyderis Kim Jong Unas.

Tačiau architektas K. Kazlauskas Kim Jong Uno pagyrų nesureikšmina: mat įgyvendinant bet kurį projektą reikalingi ne tik žodžiai, bet ir investicijos bei galimybės projektą realizuoti.

Apie darbą ir kūrybą vienoje uždariausių ir paslaptingiausių šalių interviu su architektu K. Kazlausku. 

Ar ilgai kūrėte Vonsano (Wonsan) oro uosto koncepciją? Kuo tas oro uostas būtų kitoks nei dažnoje šalyje?

Kūrybinis procesas truko vieną ar dvi savaites. Po to prasidėjo pačios idėjos įgyvendinimas:  vizualizacijų kūrimas, funkcijų paieška, prezentacijos.

Išskirtinis oro uosto bruožas tas, jog pastato centre, priklausomai nuo oro sąlygų, siūloma įkurti atvirą arba uždarą parką su vandens instaliacijomis. Tačiau tai tik pirminė koncepcija, tolesni veiksmai priklauso nuo valdžios ir investuotojų sprendimų.

Ar koncepciją įmanoma įgyvendinti – diskutuotinas klausimas tiek funkciniu, tiek finansiniu atžvilgiais. Paprastai oro uostai projektuojami, atsižvelgiant tik į praktinę pusę bei iš dalies į architektūrinę. Ši oro uosto koncepcija apima tiek praktinę, tiek kultūrinę (pastato forma susieta su tradiciniais būgnais), tiek ekologiškąją puses.

Jūs esate minėjęs, kad kurti jus įkvėpė Šiaurės Korėjos tradicijos. Ar sudėtinga buvo prie jų priprasti?

Prieš pradedant kažką kurti, reikia už kažko užsikabinti. Gavę šį užsakymą, kartu su vadovu mąstėme, kas šalyje, kuri pasaulyje yra žinoma kaip unikali šalis visais aspektais, galėtų įnešti bent jau šiek tiek žavesio. Tiesą pasakius, neturėjome už ko užsikabinti: nei už praeities, nei už dabarties, nei už ateities.

Tačiau mūsų darbas kūrybinis, todėl į politinius reikalus nesikišome. Bet kuri šalis turi vienokią ar kitokią kultūrinę, tradicijų praeitį. Tad tai ir buvo atspirties taškas. Korėjiečiai pagarsėję savo tradiciniais šokiais, kurių metu grojama skirtingų rūšių būgnais. Nuo to viskas ir prasidėjo.

Vadovas paprašė, jog vystyčiau šią mintį ir toliau. Pasidomėjęs įvairiomis būgnų rūšimis, pasirinkau dvi: viena būgno forma įgaubta į vidų, kita – į išorę. Atsižvelgiant į tai, įgaubto būgno formą pritaikiau vidiniam oro uosto fasadui, kuris yra stiklinis ir paremtas stiklinių kabančių fasadų sistema.

Išorinio pastato fasado metalinių konstrukcijų struktūrai pritaikiau į išorę išgaubto būgno formą. Tai pagrindinė pastato laikančiųjų konstrukcijų struktūra. Konstruktyvo forma iš dalies panaši į būgno įtemptų virvių, supančių būgną, sistemą. Visą tai kartu sujungus, pastate išryškėjo gana lakoniškas, tradicijas atspindintis, architektūrinis sprendimas.

Vienas įdomesnių pastebėjimų yra tas, jog oro uosto centrinėje dalyje būtų įrengtas parkas su želdynais ir vandens instaliacijomis. Šio parko funkcija – laukiamasis. Priklausomai nuo oro sąlygų, parkas gali būti atviras arba tapti žiemos sodu. Abejoju, ar pasaulyje yra pastatytas bent vienas oro uostas, turintis atvirą parką. Ar funkciškai tai įmanoma įgyvendinti, teko konsultuotis su projektavimo įmonės „Mott Macdonald“ oro uostų specialistais Honkonge – jie yra įgyvendinę ne vieną įdomią architektūrinę išraišką turinčio oro uosto projektą.

Vienas jų – Honkongo tarptautinis oro uostas, kurio architektas – Normanas Fosteris – vienas garsiausių pasaulyje. Be to, tai potencialus projektas, kuriame tiek interjere, tiek išorėje bus pasiūlyta įgyvendinti ir architektūrinio garso dizainą.

Visiems yra žinoma, jog oro uostas – tai šalies vizitinė kortelė, priimant įvairaus rango svečius. O jeigu dar ši vizitinė kortelė atspindi šalies kultūrinius bei tradicinius aspektus, tai tik sustiprina šalies įvaizdį globaliu mastu.

Žinoma, prireiks dar daug įdirbio, jei šis projektas neužstrigs stalčiuje ir išvys dienos šviesą. Klausimas tik vienas: džiaugtis ar liūdėti, jog ši oro uosto koncepcija buvo pastebėta paties šalies vadovo Kim Jong Uno, ir kuris išreiškė didelį susižavėjimą ja. 

Projekto tarpininkas informavo mūsų įmonę, jog šalies vadovas norėtų išvysti naują oro uosto koncepciją Šiaurės Korėjos sostinėje Pchenjane, kuri atrodytų ne ką prasčiau už jo simpatijas pelniusio Vonsano oro uosto idėją.

Kaip jūs atsidūrėte Honkonge?

Gavau pasiūlymą atvykti padirbėti. Oficialiai aš įdarbintas Honkonge, tačiau architektūros įmonė turi biurą ir Šanchajuje, tad didžiąją dalį laiko praleidžiu būtent ten. 

Ar jūsų darbai padeda studijų metais įgytos žinios?

Be abejo, žinios, įgytos studijų metu, labai padeda, tačiau Azijos projektų mastai yra daug kartų didesni, palyginti su projektais, projektuotais studijų metu VGTU. Tad tenka adaptuotis prie vietinės rinkos ir gana dideliais tempais.

Žinių apie žaliosios architektūros naudą visuomenei įgijau tęsdamas magistro studijas Edinburgo ir Heriot-Watt universitetuose Škotijoje. Manau, ši kryptis turėtų būti dar labiau akcentuojama ir VGTU Architektūros fakultete.

Ar žalioji architektūra ir statyba, Lietuvoje dar tik įgaunanti pagreitį, Šiaurės Korėjoje populiari?

Lietuvoje žmonės vis dar dažniau sprendžia vietines problemas, o ne mąsto apie atšilimą ir CO2 emisijas. Šią problemą turi ir Kinija, tačiau daug metų intensyviai su tuo kovojama. Žalioji architektūra prie to bent iš dalies prisideda. Kinai pradeda vertinti ekologišką architektūrą. Jiems senai nebe naujiena parkai ant stogų bei parduotuvių bei apželdinti pastatų stogai, siekiant sumažinti CO2 emisijas.

Taip pat jie vertina ir naująsias tendencijas, tokias kaip interaktyvioji architektūra bei architektūrinio garso dizainas ( angl. sound architecture), kai žmonės yra skatinami bendrauti bei bendradarbiauti su pastatais. Kitais žodžiais tariant, pastatai reaguoja į žmonių veiksmus juose ir sukelia jiems tam tikras emocijas bei jausmus.

Apie Š. Korėjoje žaliosios architektūros vystymąsi, manyčiau, per anksti kalbėti. Dauguma pastatų šioje šalyje turintys komunistinės išraiškos bruožų. Jeigu iš tiesų šis projektas būtų įgyvendintas, manau, taptų tam tikra Š. Korėjos vizitine kortele.

Ar oro uosto koncepcijoje panaudota žaliosios architektūros idėjų?

Taip, panaudota. Atviras (uždaras) parkas, vandens instaliacijos, stogo perimetrą siūloma ištisai padengti saulės baterijomis.

Vis dėlto ką jums reiškė Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno pagyrimo žodis ir dėmesys?

 Na, čia kaip pažiūrėsime. Nežinau, džiaugtis ar liūdėti dėl Kim Jong Uno pagyrimo šiam projektui žinant, kaip šalis kenčia nuo maisto nepritekliaus. Tačiau, nesigilinant į politiką, visada yra malonu, kai esi kažkieno įvertintas bei pastebėtas.