Aukštosios mokyklos toliau lobsta studentų sąskaita

Publikuota: 2013 m. gegužės 12 d. sekmadienis

Mokslo ir studijų įstatymo 76–ame straipsnyje nurodoma:  „asmenys, studijuojantys valstybinių aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamose studijų vietose, valstybinei aukštajai mokyklai neturi mokėti jokių tiesiogiai su studijų programos įgyvendinimu susijusių įmokų“.  Gegužės 6–8 dienomis Lietuvos studentų sąjunga (LSS) atliko tyrimą, kurio metu paaiškėjo, kad dalis aukštųjų mokyklų neteisėtai renka lėšas už bakalauro ar magistro diplomo, jo priedėlio parengimą, atspausdinimą ant dokumentams skirto popieriaus ar kietą diplomo viršelį, iš studentų prašoma nuo 30 iki 100 litų.

Padėtis taisosi, tačiau neteisėta rinkliava vis dar egzistuoja

Tokio pobūdžio tyrimą LSS pirmą kartą atliko praėjusių metų birželio mėnesį. Tuomet paaiškėjo, kad didžiausios sumos už aukštojo mokslo diplomą – 125 litų už magistro ir 30 litų už bakalauro – reikalaujama LCC Tarptautiniame universitete, šiemet įstaigoje šis mokestis nebetaikomas.  Nors įmokos už  diplomo ar jo priedėlio gamybą yra neteisėtas ir neturi jokio pagrindo, aukštosios mokyklos vis dar taiko šią praktiką savo veikoje. Apklausus 47 Lietuvoje veikiančias aukštojo mokslo įstaigas paaiškėjo, jog šešiose ši rinkliava egzistuoja. Didžiausias mokestis už dokumentų parengimą taikomas Klaipėdos verslo aukštojoje mokykloje, čia jis siekia 100 litų. Šiaurės Lietuvos kolegijoje už studijų baigimą liudijančių dokumentų parengimą imamas 65 litų, Vilniaus kooperacijos kolegijoje ir Balstogės universiteto filiale Ekonomikos–informatikos fakultete – 50 litų, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje – 30 litų mokestis. Lietuvos edukologijos universitete įmoka bus renkama, tačiau tikslios sumos administracija įvardinti negalėjo. Vilniaus technologijų ir dizaino bei Panevėžio kolegijos į oficialų LSS kreipimąsi kol kas neatsakė.

Švietimo ir mokslo ministerija: papildomas mokestis, susijęs su diplomo išdavimu, neteisėtas

Praėjusių metų birželio 26 d. Lietuvos studentų sąjunga informavo LR Švietimo ir mokslo ministeriją apie galimai nelegaliai renkamas įmokas. Reaguodama į kreipimąsi Švietimo ir mokslo ministerija patvirtino, kad remiantis Mokslo ir studijų įstatymo 76 str. 6 d., iš asmenų, studijuojančių valstybės finansuojamose studijų vietose, negali būti reikalaujama padengti minėtas sąnaudas. Valstybės nefinansuojamose studijų vietose studijuojantys asmenys šio mokesčio taip pat neturi mokėti,  kadangi diplomo ir jo priedėlio gamyba yra būtinos studijų vykdymui išlaidos, kurios turi būti įtrauktos į studijų kainą.

LSS prezidentas:  nelegaliai renkami pinigai turi būti grąžinti studentams

„Mokslo ir studijų įstatyme nurodyta, kad rinkliavos susijusios su diplomų spausdinimu, dokumentų paruošimu, administravimo išlaidomis ar priedėlių išdavimu yra neteisėtas, nepriklausomai nuo studijų pakopos ir formos. Baigdamas aukštąją mokyklą studentas turi gauti diplomą be jokio papildomo gaminimo, aptarnavimo ar kitokio mokesčio,  nes jis įeina į studijų kainą“, – sakė LSS prezidentas Paulius Baltokas.

P. Baltokas ragina aukštąsias mokyklas minėto mokesčio netaikyti, o studentams, iš kurių rinkliava buvo gauta grąžinti sumokėtus pinigus.  Gegužės 10 d. Lietuvos studentų sąjunga išsiuntė oficialų kreipimąsi LR Švietimo ir mokslo ministerijai dėl Mokslo ir studijų įstatymui prieštaraujančios rinkliavos. Aukštosios mokyklos, kuriose studentai turi mokėti papildomas įmokas, susijusias su diplomo išdavimu informuotos apie veiklos nelegalumą, Lietuvos studentų sąjunga išsiuntė oficialų raginimą tokio mokesčio aukštosios mokyklos studentams netaikyti.

Šaltinis: lss.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »