Aukštosios mokyklos toliau lobsta studentų sąskaita

Publikuota: 2013 m. gegužės 12 d. sekmadienis

Mokslo ir studijų įstatymo 76–ame straipsnyje nurodoma:  „asmenys, studijuojantys valstybinių aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamose studijų vietose, valstybinei aukštajai mokyklai neturi mokėti jokių tiesiogiai su studijų programos įgyvendinimu susijusių įmokų“.  Gegužės 6–8 dienomis Lietuvos studentų sąjunga (LSS) atliko tyrimą, kurio metu paaiškėjo, kad dalis aukštųjų mokyklų neteisėtai renka lėšas už bakalauro ar magistro diplomo, jo priedėlio parengimą, atspausdinimą ant dokumentams skirto popieriaus ar kietą diplomo viršelį, iš studentų prašoma nuo 30 iki 100 litų.

Padėtis taisosi, tačiau neteisėta rinkliava vis dar egzistuoja

Tokio pobūdžio tyrimą LSS pirmą kartą atliko praėjusių metų birželio mėnesį. Tuomet paaiškėjo, kad didžiausios sumos už aukštojo mokslo diplomą – 125 litų už magistro ir 30 litų už bakalauro – reikalaujama LCC Tarptautiniame universitete, šiemet įstaigoje šis mokestis nebetaikomas.  Nors įmokos už  diplomo ar jo priedėlio gamybą yra neteisėtas ir neturi jokio pagrindo, aukštosios mokyklos vis dar taiko šią praktiką savo veikoje. Apklausus 47 Lietuvoje veikiančias aukštojo mokslo įstaigas paaiškėjo, jog šešiose ši rinkliava egzistuoja. Didžiausias mokestis už dokumentų parengimą taikomas Klaipėdos verslo aukštojoje mokykloje, čia jis siekia 100 litų. Šiaurės Lietuvos kolegijoje už studijų baigimą liudijančių dokumentų parengimą imamas 65 litų, Vilniaus kooperacijos kolegijoje ir Balstogės universiteto filiale Ekonomikos–informatikos fakultete – 50 litų, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje – 30 litų mokestis. Lietuvos edukologijos universitete įmoka bus renkama, tačiau tikslios sumos administracija įvardinti negalėjo. Vilniaus technologijų ir dizaino bei Panevėžio kolegijos į oficialų LSS kreipimąsi kol kas neatsakė.

Švietimo ir mokslo ministerija: papildomas mokestis, susijęs su diplomo išdavimu, neteisėtas

Praėjusių metų birželio 26 d. Lietuvos studentų sąjunga informavo LR Švietimo ir mokslo ministeriją apie galimai nelegaliai renkamas įmokas. Reaguodama į kreipimąsi Švietimo ir mokslo ministerija patvirtino, kad remiantis Mokslo ir studijų įstatymo 76 str. 6 d., iš asmenų, studijuojančių valstybės finansuojamose studijų vietose, negali būti reikalaujama padengti minėtas sąnaudas. Valstybės nefinansuojamose studijų vietose studijuojantys asmenys šio mokesčio taip pat neturi mokėti,  kadangi diplomo ir jo priedėlio gamyba yra būtinos studijų vykdymui išlaidos, kurios turi būti įtrauktos į studijų kainą.

LSS prezidentas:  nelegaliai renkami pinigai turi būti grąžinti studentams

„Mokslo ir studijų įstatyme nurodyta, kad rinkliavos susijusios su diplomų spausdinimu, dokumentų paruošimu, administravimo išlaidomis ar priedėlių išdavimu yra neteisėtas, nepriklausomai nuo studijų pakopos ir formos. Baigdamas aukštąją mokyklą studentas turi gauti diplomą be jokio papildomo gaminimo, aptarnavimo ar kitokio mokesčio,  nes jis įeina į studijų kainą“, – sakė LSS prezidentas Paulius Baltokas.

P. Baltokas ragina aukštąsias mokyklas minėto mokesčio netaikyti, o studentams, iš kurių rinkliava buvo gauta grąžinti sumokėtus pinigus.  Gegužės 10 d. Lietuvos studentų sąjunga išsiuntė oficialų kreipimąsi LR Švietimo ir mokslo ministerijai dėl Mokslo ir studijų įstatymui prieštaraujančios rinkliavos. Aukštosios mokyklos, kuriose studentai turi mokėti papildomas įmokas, susijusias su diplomo išdavimu informuotos apie veiklos nelegalumą, Lietuvos studentų sąjunga išsiuntė oficialų raginimą tokio mokesčio aukštosios mokyklos studentams netaikyti.

Šaltinis: lss.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Mokslo virusu vaikus užkrečia ne tik bandymai, bet ir šansas pademonstruoti išradimus viešai

Vienas iš būdų motyvuoti jaunuosius išradėjus kurti – didelio populiarumo JAV sulaukiančios išradimų mugės bei konkursai. Tokioje mokslo mugėje šių metų rugsėjį jaunimą kviečia sudalyvauti ir technologijų bei verslumo renginys #SWITCH! skaityti »

Mechatronikos ir robotikos specialistai – be jų neįsivaizduojama ateitis

Kompiuterio spausdintuvas, oro temperatūros termostatas, šaldytuvas su skaitmeniniu valdymu – visa tai yra mechatronikos įrenginiai. skaityti »

Šiemet – rekordinis skaičius stojančiųjų į pedagogikos krypties profesines studijas

Pedagogikos krypties profesinėms studijoms, sulaukusioms itin didelio aukštųjų mokyklų absolventų susidomėjimo, Švietimo ir mokslo ministerija papildomai skyrė 30 valstybės finansuojamų vietų. skaityti »

V. Sutkus: būsimų bedarbių rengimą stabdo rinka

Pristatome Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdas Sutkaus mintis apie Lietuvos švietimo pertvarką. skaityti »

Tarptautiniai studentų mainai: investicija į save ir profesinę ateitį

Naujausi „Erasmus+“ poveikio tyrimo duomenys rodo, kad daugelyje šalių studentų mainų programos dalyviams po studijų baigimo įsidarbinti darbo rinkoje pavyksta net 14 proc. lengviau ir greičiau. skaityti »

Jaunimo susidomėjimas šalies aukštosiomis mokyklomis nemažėja

Stojančiųjų susidomėjimas Lietuvos aukštosiomis mokyklomis nemažėja. Kaip ir pernai, į universitetus ir kolegijas pretenduoja 68 proc. brandos atestatus turinčių bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų. skaityti »

Trečdalis stojančiųjų į universitetus renkasi Vilniaus universitetą

5 230 visų stojančiųjų į Lietuvos universitetus pirmuoju prioritetu pageidavo studijuoti geriausiai tarptautiniuose reitinguose tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų vertinamame Vilniaus universitete. skaityti »

„Baltoji žynė“ – įtraukianti maginė fantastika net ir tiems, kurie nemėgsta fantastikos

Australų kilmės rašytoją Trudi Canavan nuo pat mažumės domino senovės mitologija ir jos pritaikymas fantastikos pasaulyje. skaityti »

Švietimo ministrė: Lietuva turi visas sąlygas tapti informacinių technologijų centru

Europos komisijos teigimu, net 40% darbdavių Europoje neranda darbuotojų, kurių įgūdžiai įmonei leistų atsinaujinti ir sparčiai judėti į priekį. skaityti »

JTO dirbanti lietuvė: „Didžioji mano darbo dalis – įtikinti kitus, kad viskas yra įmanoma“

„Nelaikau savęs emigrante“, – šypsosi Ieva Lazarevičiūtė, jau 11 metų gyvenanti Brazilijoje. skaityti »