„Išmanieji“ kontaktiniai lęšiai

Publikuota: 2011 m. birželio 26 d. sekmadienis

Senovės išmintis byloja, jog žmogaus akys – sielos veidrodis. Iš akių galima nuspėti, ar žmogus liūdnas, ar linksmas. Žvelgdami į akies tinklainę, medikai nustato paciento sveikatos būklę, kuri susijusi ne tik su rega. Iki šiol kontaktiniai lęšiai buvo naudojami žmogaus regėjimui pagerinti, tačiau mokslininkai iškėlė teoriją, kad „išmanieji“ kontaktiniai lęšiai, integravus jutiklius ir elektroniką, galėtų nustatyti žmogaus ligas. Maža to, tokie lęšiai galėtų dozuoti vaistus, rašo economist.com.

Ištobulinus šiuos kontaktinius lęšius, būtų įmanoma matuoti cholesterolio, alkoholio, gliukozės kiekį kraujyje bei sulaukti perspėjimo apie galimą sveikatos pavojų.

„Technologijose slypi didžiulis potencialas“, – teigia Vašingtono universiteto mokslininkas Babakas Parvizas. Tokie kontaktiniai lęšiai gali funkcionuoti ir kaip jutiklis, ir kaip ekranas, suteikiantis galimybę duomenis „transliuoti“ tiesiai iš kūno ir į jį.

Kontaktinius lęšius papildžius šviesą priimančiais elementais, įmanoma tiesiai į kontaktinių lęšių nešiotojo regėjimo lauką projektuoti skaitmeninius vaizdus nenaudojant akinių ar ekrano.

Pirmieji funkcionalieji kontaktiniai lęšiai jau pardavinėjami. Belaidžiu ryšiu palaikomi lęšiai padeda glaukoma sergantiems žmonėms.

„Akių lašai nėra efektyvi priemonė, nes tik maža dalis jų patenka į akį. O dar didesnė problema – žmonės nesilaiko gydytojų nurodymų ir nesusilašina vaistų taip, kaip reikėtų“, – apie „išmaniųjų“ kontaktinių lęšių būtinybę aiškina mokslininkas.

Šaltinis: economist.com
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Kiekvienoje Vilniaus mokykloje – atviros mikrokompiuterių erdvės

Kovo 20 d. sostinės savivaldybės Jaunimo informacijos centre „Genio“ progimnazijos penktokai mikrokompiuteriais matavo patalpos temperatūrą, kūrė šviesoforo algoritmą ir eksperimentavo. skaityti »

Ateitis priklausys miestuose gyvenantiems kūrybingiems žmonėms

Pasak R. Dargio, į darbo rinką jau ateina naujos kartos darbuotojai, kurių prioritetai skiriasi nuo rinkos senbuvių. skaityti »

Skelbiamas 2017 metų Kalbos premijos konkursas

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, vadovaudamasi 2016 m. gruodžio 22 d. Seimo nutarimu Nr. XI-186, skelbia 2017 metų Kalbos premijos konkursą. skaityti »

Švietimo ir mokslo komitetas nagrinėjo tarptautinių švietimo tyrimų rezultatus

Švietimo ir mokslo komitetas kovo 15 d. posėdyje išklausė Švietimo ir mokslo ministerijos pranešimą apie 2015 metų tarptautinių švietimo tyrimų – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos PISA ir Švietimo pasiekimų vertinimo tarptautinės asociacijos TIMSS rezultatus. skaityti »

Ar buhalteriai išnyks kaip dinozaurai?

Sparčiai vystantis technologijoms, vis dažniau viešojoje erdvėje pasigirsta nuogąstavimų, kad buhalteriai yra viena iš tų profesijų, kurios poreikis artimiausiu dešimtmečiu smarkiai sumažės. skaityti »

Lietuviškas vadovėlis – geriausia mokymosi priemonė pasaulyje

Ekonomikos vadovėlis „Ekonomika per 31 valandą”, kurį parengė ir išleido Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbtas geriausia edukacine priemone pasaulyje. skaityti »

Ateities IT: programavimo įgūdžių nebepakaks

Ateities IT specialistams, kurie tikisi ne tik atlikti paskirtas užduotis, bet ir kurti IT sprendimus, reikės papildomų kompetencijų. skaityti »

Bibliotekomis naudojasi daugiau nei milijonas Lietuvos gyventojų

Lietuvos bibliotekų durys 2016 m. buvo atvertos 22,8 milijono kartų. skaityti »

Ar IT specialistui būtinas diplomas?

Bendraujant su moksleiviais ar žmonėmis, ieškančiais naujo karjeros kelio, dažnai tenka išgirsti abejonę, kam tas universitetas, jei galima iš karto pradėti savo verslą. skaityti »

VU komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio” – geriausia Baltijos šalyse

Vilniaus universiteto komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio”, kurios metu buvo pristatyta VU Gyvybės mokslų centro profesoriaus Virginijaus Šikšnio atrasta genomo redagavimo technologija CRISPR-Cas9 – „DNR žirklės” – buvo įvertinta kaip geriausia viešojo sektoriaus įvaizdinė kampanija Baltijos šalyse konkurse „Mi:t&links. Baltic Communication Awards 2017”. skaityti »