Kodėl sunku prisiminti daugiau informacijos?

Publikuota: 2011 m. liepos 23 d. šeštadienis

Informacijos įsiminimas, mokymosi procesas žmogui nėra lengvas procesas, ypač kai tenka išmokti keletą naujų dalykų vienu metu per itin trumpą laiką. Mokslininkai ištyrė, kad ta padaryti yra sudėtinga.

Tyrimai rodo, kad bandant įsiminti du skirtingo tipo informacijos kiekius vieną po kito, antrasis informacijos srautas sutrikdo smegenų gebėjimą išlaikyti pirmiau išmoktą informaciją.

Siekdamas tai įrodyti Harvardo profesorius Edwardas Robertsonas su savo kolegomis atliko tiriamąjį eksperimentą su 120 savanorių studentų, kuriems buvo pateiktos 2 tipų su atmintimi susijusios užduotys.

Pirmausia savanorių buvo prašyta įsiminti tam tikrų žodžių sąrašą. Kita užduotis buvo tam tikro, savanoriams nežinomo takto išmokimas pabarbenti pirštais. Nors su pirmąja užduotimi tiriamieji pradžioje susidorojo puikiai, tačiau, atlikę antrąją užduotį, jie pamiršo didžiąją dalį nesneniai išmoktų žodžių.

„Tai gali reikšti tik tai, kad smegenys paprasčiausiai negali išlaikyti tiek informacijos vienu metu“, – aiškina Harvardo medicinos mokykloje dėstantis neurologijos profesorius E. Robertsonas.

Antrąkart atlikdamas šį eksperimentą profesorius naudojo priešais savanorio galvą dedamą megnetinį įrenginį, tiekiantį elektros impulsus smegenims. Esant šiai stimuliacijai, žmonės abi užduotis atliko puikiai, prisiminė žodžius ir išmoko barbenti pirštais taktą, lyg būtų šias užduotis atlikę atskirai, ne iškart. Įdomu paminėti tai, kad stimuliacija neturi įtakos atminčiai, kai atliekama tik viena užduotis vienu metu. Taigi stimuliacija tik padeda išvengti sutrikdymo efekto, pasireškiančio užduotis atliekant vieną po kitos.

Šis tyrimas įrodo, jog norint išmokti du skirtingus dalykus, būtina mokymosi proceso metu daryti pertrauką. Remiantis kitu E. Robertsono tyrimu, galima teigti, kad pakanka dviejų valandų trukmės pauzės. Taigi, aktyviai mokantis naujų dalykų, nepamirškime leisti savo smegenims bent porą valandėlių pailsėti.

Šaltinis: penki.lt, lrt.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »