Kosmoso technologijų paroda Vilniuje sulaukė lankytojų antplūdžio

Publikuota: 2013 m. rugsėjo 24 d. antradienis

Praėjusią savaitę Vilniuje vykusią kosmoso technologijų parodą „European Space Expo“ aplankė 37,5 tūkst. žmonių. Tai buvo 15-ąjį kartą Europoje surengta paroda, kuri Vilniuje sulaukė 250 tūkstantojo „European Space Expo“ lankytojo. Pagal lankytojų susidomėjimą paroda Vilniuje užima antrą vietą po Romos, kurioje apsilankė apie 50 tūkst. žmonių.

„Toks parodos populiarumas rodo, kad Lietuvos žmonės neabejingi technologijų naujovėms. Ypač svarbu, kad kosminėmis technologijomis domėjosi daug jaunimo. Tikiuosi, dalis jų pasirinks ateityje studijuoti tiksliųjų mokslų specialybes, taps inžinieriais, elektronikos, mechatronikos, nanotechnologijų ar informacinių technologijų specialistais. Šios specialybės papuola į perspektyviausių sąrašą, o gerų specialistų trūkumas jaučiamas ne tik Lietuvos, bet ir užsienio rinkoje“, – sakė Arūnas Karlonas, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros vadovas.

Parodoje specialiai moksleiviams buvo organizuotos ekskursijos, kurias vedė palydovo „Lituanica Sat-1“ kūrėjai Vytenis Buzas ir Laurynas Mačiulis. Iš viso ekskursijose dalyvavo 85 moksleivių grupės iš visos Lietuvos. „Daugelis mokinių nepriklausomai nuo jų amžiaus buvo labai žingeidūs, su jais labai įdomiai ir dalykiškai padiskutuodavome, pavyzdžiui, apie gyvybę kitose planetose ar kokiu greičiu skrenda palydovai“, - pasakojo V. Buzas.

Parodos lankytojai taip pat labai aktyviai dalyvavo rašydami lietuviškus žodžius, kuriuos, jų manymu, turėtų ištransliuoti kitas palydovas „LitSat-1“, sukurtas jungtinės KTU, Lietuvos kosmoso asociacijos ir Kosmoso mokslų ir technologijų instituto komandos. Palydovo autoriai per savaitę iš parodos lankytojų gavo 6000 žodžių, iš kurių 3 populiariausi bus transliuojami iš kosmoso.

Parodoje „European Space Expo“ taip pat demonstruoti ir Lietuvos laimėjimai kosmoso technologijų srityje, pavyzdžiui, KTU mokslininkų išrasta neinvazinė galvospūdžio matavimo technologija. Šis išradimas padės astronautams atlikti ilgus kosminius skrydžius, o sunkias galvos traumas patyrusiems žmonėms išgelbėti gyvybes.

Parodos lankytojai turėjo galimybę susipažinti su ambicingomis Europos Sąjungos kosminėmis programomis „Galileo“ ir „Copernicus“, patraukliai demonstruotomis interaktyviose ekspozicijose.

„Galileo“ – kuriama itin tiksli ir efektyvi navigacijos sistema, savo kokybiniais parametrais pralenksianti amerikietišką GPS sistemą. „Copernicus“ – Žemės stebėjimo ir stebėsenos sistema, kuri padeda nustatyti klimato kaitos tendencijas, efektyviau reaguoti ir vykdyti atkuriamuosius darbus stichinių nelaimių zonose, prognozuoti metinius temperatūros pokyčius ir pan.

Konkurencinga Europos kosmoso pramonė yra strategiškai svarbi kuriant darbo vietas ir augant ekonomikai. „Kosmoso veiklos sukuria aukštos kvalifikacijos darbo vietas, inovacijas, naujas galimybes verslui ir pagerina piliečių gerovę ir saugumą. ES kosmoso politika vykdoma kartu su Europos kosmoso agentūra ir ES valstybėmis narėmis. Įvairiomis priemonėmis skatinami moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra, kad būtų padidinta Europos technologinė nepriklausomybė, o kartu užtikrinta, kad šios srities inovacijos teiktų naudą piliečiams“, – teigia A. Karlonas.

„European Space Expo“ – tai Europos Komisijos kilnojamoji paroda, jau apkeliavusi 14 Europos miestų ir pirmą kartą atvežta į Baltijos šalis. Jos tikslas – parodyti europiečiams, kaip kosmoso technologijos naudojamos jų gyvenime bei supažindinti su Europos laimėjimais ir ambicijomis kosmoso technologijų srityje. Kitas parodos sustojimas – Taline (spalio 1-6 d.), paskui - Miunchene (lapkričio 5-10 d.) ir Lisabonoje (Gruodžio 4-9 d.).

Parodos organizatoriai Lietuvoje – LR Ūkio ministerija ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »