LSS apklausa: studentai Lietuvos aukštojo mokslo sistemai rašytų septynetą

Publikuota: 2012 m. lapkričio 24 d. šeštadienis

Studentai Lietuvos sugebėjimą pasirūpinti šalies akademinio jaunimo gerove įvertino teigiamai, bet ne gerai – dauguma dešimtbalėje sistemoje valstybei skirtų tarp penkių ir aštuonių balų, o studentų vertinimo vidurkis – 6,8 balo.

Palankiausiai studentai vertina savo atstovų veiklą. Tokie rezultatai paaiškėjo Lietuvos studentų sąjungai tarptautinės studentų dienos proga pakvietus jaunus žmones pažymiais įvertinti sąlygas studijuoti Lietuvoje.

„Minime gražią progą – tarptautinę studentų dieną, todėl nusprendėme paklausti, ką besimokantys Lietuvoje mano apie mūsų valstybės skiriamą dėmesį studentams. Kaip paaiškėjo atlikus apklausą, vis dar turime kur tobulėti kurdami patrauklią studijų aplinką Lietuvoje, taigi, noriu pakviesti ir paraginti studentus burtis ir bendromis jėgomis siekti, kad studijuoti Lietuvoje būtų gera ir patogu“, – sakė Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Dainius Dikšaitis.

Studentų vertinimo Lietuvos aukštojo mokslo sistemai vidurkis – 6,8. Beveik penktadalis studentų valstybės sugebėjimui pasirūpinti studentų gerove rašytų septynis balus iš dešimties – taip valstybę vertina 22 proc. apklausoje dalyvavusių studentų. Neigiamų balų šalis sulauktų nedaug (24 proc.), o mažiausio – vieneto – vos iš 2,6 proc. studentų. Tačiau jaunimas nelinkęs žarstytis ir puikiais įvertinimais – aukščiausią balą valstybei parašytų vos 0,6 proc. studentų, o gerą (8–9 balai) – 16 proc.

„Toks įvertinimas Lietuvos aukštojo mokslo sistemai būtų neįsivaizduojamas dar prieš penketą metų – jis būtų kur kas žemesnis. Šiandien studentų skirtas balas parodo, jog sparčiai judame pirmyn, tačiau prieš akis – dar daugybė pradėtų įgyvendinti ir kol kas nepasiektų tikslų.

Pastaraisiais metais politikų susidomėjimas studentų reikalais, ypač – studijų kokybės vertinimu augo ir vis sėkmingiau sekėsi užmegzti rezultatyvų dialogą, tikimės, jog ši tendencija išliks ir po valdžių kaitos, o studentų skiriami balai aukštojo mokslo sistemai po dar kelerių metų perkops „gerai besimokančiojo“ barjerą“, – sakė D. Dikšaitis. 

Apklausos rezultatai atskleidė ir dar vieną studentams aktualią problemą. Paklausti, kaip vertina bendrabučių kokybę, studentai ją įvertino vidutiniškai – tarp 6 ir 7. Tačiau beveik pusė apklaustų studentų mano, kad bendrabučių jų universitete nepakanka visiems norintiems juose įsikurti.

Tiek studentų atstovybių veikla atskiruose fakultetuose, tiek studentų atstovavimas nacionaliniu mastu įvertinti gerai – studentai buvo labiausiai linkę skirti 8 balus iš dešimties.

Balais dosnūs studentai nebuvo, spręsdami apie didžiausią studijų Lietuvoje privalumą. Didžiausiu privalumu stundentai laiko studijų programų įvairovę. Šimtabalėje sistemoje šiam aspektui buvo skirta apie 60 taškų. Daugiau nei 40 taškų surinko studentų atstovavimas – studentų atstovybių darbas. Kiti galimi privalumai neperkopė teigiamo įvertinimo slenksčio.

„Studentų vertinimai įvairioms aukštojo mokslo sritims leidžia mums pasitikrinti, ar inicijuoti pokyčiai buvo efektyviai įgyvendinti, sužinoti, kuo šiandien gyvena studentija, ir nusibrėžti gaires ateities darbams. Šiandieninė situacija rodo, jog studentai įvertina teigiamus pokyčius jų kasdienybėje, tačiau tebėra daugybė neišgirstų ir neišspręstų problemų, trukdančių užtikrinti kokybiškas ir patrauklias studijas Lietuvoje. Mūsų užduotis – tęsti pradėtą darbą ir užtikrinti, kad apie jas būtų išgirsta“, – teigė Lietuvos studentų sąjungos prezidentas.

Internetu lapkričio mėnesį atliktoje apklausoje dalyvavo 700 studentų.

Šaltinis: lss.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »