Lietuvos–Šveicarijos mokslinių tyrimų projektų finansavimo konkurse – 4 paraiškos į vieną vietą

Publikuota: 2012 m. gegužės 18 d. penktadienis

Baigėsi paraiškų teikimas pirmajam konkursui pagal Lietuvos–Šveicarijos bendradarbiavimo programą „Moksliniai tyrimai ir plėtra“. Bendriems moksliniams tyrimams ir institucijų partnerystės projektams vykdyti dviejų šalių tyrėjų konsorciumai pateikė 42 paraiškas. Bendra prašoma suma yra 99 mln. litų, t. y. 4 kartus didesnė, nei numatyta programos biudžete.

Lietuvos–Šveicarijos bendradarbiavimo programos projekto vadovės Lietuvos mokslo taryboje dr. Aistės Vilkanauskytės teigimu, konkurencija didelė, finansavimas bus skirtas kokybiškiausiems projektams. Bendras programos kvietimo biudžetas – 25 mln. litų. Vienam bendrų mokslinių tyrimų projektui gali būti skirta apie 2,6 mln. litų, institucinės partnerystės projektui – apie 0,13 mln. litų.

Konsorciumus paraiškose pateiktiems projektams vykdyti sudarė tyrėjai iš 14 Lietuvos ir 25 Šveicarijos valstybinių mokslo ir studijų institucijų.

Bendriems mokslinių tyrimų projektams vykdyti buvo gauta 41 paraiška: gamtos mokslų srityje – 16, sveikatos (gyvybės) mokslų – 14, aplinkos apsaugos mokslų ir technologijų – 11 paraiškų. Institucijų partnerystės projektams vykdyti pateikta tik viena sveikatos (gyvybės) mokslų srities paraiška.

Daugiausia paraiškų pateikė Vilniaus universitetas (VU) – 15, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas – 6, Kauno technologijos universitetas – 5, Vilniaus Gedimino technikos universitetas – 4, Valstybinis mokslinių tyrimų institutas (VMTI) Fizinių ir technologijos mokslų centras – 3, Gamtos tyrimų centras bei Klaipėdos universitetas pateikė po 2 paraiškas. VU Onkologijos institutas, VMTI Inovatyvios medicinos centras, Lietuvos kūno kultūros akademija, Lietuvos edukologijos universitetas ir Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas pateikė po vieną paraišką.

Pasak dr. A. Vilkanauskytės, paraiškas pateikusioms mokslo ir studijų institucijoms rezultatų dar teks palaukti, nes paraiškas vertins ne tik Lietuvos, bet Šveicarijos ir užsienio ekspertai. Vertinimo rezultatai turėtų paaiškėti rugsėjo mėnesį, o sutartys su projektų vykdytojais turėtų būti pasirašytos spalio–lapkričio mėnesiais.

Programos „Moksliniai tyrimai ir plėtra įgyvendinimo trukmė – 2011–2016 metai. Programos lėšomis bus finansuojami iki 42 mėnesių trukmės bendrų mokslinių tyrimų projektai ir institucijų partnerystės projektai, skirti 1–3 renginiams. Programos tikslas – stiprinti abiejų šalių ryšius ir draugiškus santykius, skatinti sėkmingą ir produktyvų bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir plėtros sityje, gilinti žinias pasirinktose mokslinių tyrimų temose, skatinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą taip prisidedant prie socialinio ir ekonominio vystymosi Lietuvoje.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Šveicarijos Federacinė Taryba Pagrindų susitarimą dėl Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos Bendradarbiavimo programos, kuria siekiama mažinti ekonominius ir socialinius skirtumus išsiplėtusioje Europos Sąjungoje, įgyvendinimo pasirašė 2007 m. gruodžio 20 d. Pagal šį susitarimą 5 metams Lietuvai skirta 70 mln. 858 tūkst. CHF (apie 200 mln. litų), arba apie 40 mln. litų kasmet. Lėšos turės būti panaudotos iki 2017 m. birželio 14 d.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »