Lietuvos mokslininkai pirmą kartą dalyvauja programos HERA konkurse

Publikuota: 2012 m. gegužės 31 d. ketvirtadienis

Baigėsi jungtinės mokslinių tyrimų programos „Kultūrų sankirtos” (HERA) kvietimas teikti idėjų paraiškas vykdyti tarptautinius humanitarinių ir socialinių mokslų sričių tyrimus Europoje 2013–2016 metais. Lietuva programos konkurse dalyvauja pirmą kartą.

Konkursui paraiškas teikė konsorciumai, sudaryti iš mažiausiai 3 mokslo ir studijų institucijų iš skirtingų valstybių. Iš viso konkursui pateikta 590 idėjų paraiškų. Iš jų 36 paraiškos pateiktos kartu su Lietuvos mokslo ir studijų institucijomis: 33-ose jos yra idėjų ir projektų įgyvendinimo partnerės, 3-ose – projektų (idėjų) koordinatorės.

Pasak Lietuvos mokslo tarybos Humanitarinių ir socialinių mokslų komiteto pirmininkės ir HERA programos valdymo grupės narės prof. Rūtos Marcinkevičienės, pasiekta gan gerų rezultatų. „Aktyvus Lietuvos mokslo ir studijų dalyvavimas konsorciumuose, pateikusiuose idėjų paraiškas konkursui, rodo esant gerus mūsų mokslininkų tarptautinius ryšius“, – teigia prof. R. Marcinkevičienė.

Atrinktų geriausių idėjų konsorciumai bus pakviesti dalyvauti antrame konkurso etape teikti išsamias projektų paraiškas. Konkurso laimėtojai paaiškės 2013 m. pradžioje.

Bendrą programos HERA kvietimo biudžetą sudaro 18 mln. eurų, kurie bus skirti tarptautiniams humanitarinių ir socialinių mokslų sričių projektams vykdyti 2013–2016 m.

Programą „Kultūrų sankirtos“ koordinuoja Europos mokslinių tyrimų erdvės humanitarinių mokslų tinklas HERA.

Programa „Kultūrų sankirtos“ siekiama skatinti aukšto lygio tarptautinius humanitarinių ir socialinių mokslų srities tyrimus Europoje, koordinuojant nacionalines mokslinių tyrimų programas ir organizuojant šios srities tarptautinį konkursinį finansavimą. Programoje dalyvauja Airija, Austrija, Belgija, Danija, Didžioji Britanija, Estija, Islandija, Kroatija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Norvegija, Olandija, Portugalija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vokietija. 

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »