Moksliniams tyrimams iš verslo skirta per 1 mln. eurų

Publikuota: 2016 m. spalio 13 d. ketvirtadienis

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) skyrė daugiau kaip 1 mln. eurų mokslo ir studijų institucijoms už užsakomųjų darbų pagal verslo poreikius atlikimą.

Priemonę, kuri skatina mokslo ir verslo partnerystę bei mokslinių tyrimų pagal verslo poreikius vykdymą, MITA administruoja jau penkerius metus. Ši priemonė finansuojama Švietimo ir mokslo ministerijos lėšomis.

Bendras priemonės biudžetas šiemet siekė 2 mln. eurų, iš kurių daugiau kaip 1 mln. eurų skirta atsižvelgus į atliktus užsakomuosius mokslinių tyrimų darbus, o likusi suma paskirstyta proporcingai visoms 26 valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms pagal jų 2 paskutinių metų mokslo veiklos vertinimo rezultatus.

„Ši priemonė – tai mokslo ir verslo bendradarbiavimo žemėlapis mūsų šalyje. Matome, kad tik pusė visų mokslo įstaigų telkia daugiau pastangų užmegzti ilgalaikę partnerystę su verslu, turėti sutarčių ne tik su Lietuvos, bet ir užsienio įmonėmis. Labai trūksta verslo užsakymų socialinių ir humanitarinių mokslų srityje. Paraginčiau kitų mokslo įstaigų vadovus aktyviau siūlyti savo paslaugas verslui ir diegti mokslinių tyrimų rezultatus praktikoje, pritaikyti juos verslo poreikiams“, – teigia Kęstutis Šetkus, MITA direktorius.

2016 m., kaip ir ankstesniais metais, daugiausiai lėšų skirta technologijos mokslams (580 tūkst. Eurų), fiziniams mokslams (300 tūkst. Eurų) ir biomedicinos mokslams (90 tūkst. Eurų). Šių sričių mokslininkai turi didžiausią bendradarbiavimo sutarčių su verslu skaičių ir dideles darbų apimtis. Mažiausiai  lėšų skirta  humanitariniams mokslams (45 tūkst. Eurų) bei socialiniams mokslams (51 tūkst. Eurų). Šiose srityse jau ne vienerius metus Lietuvoje trūksta intensyvesnio mokslo ir verslo bendradarbiavimo.

Daugiausiai priemonei skirtų lėšų tenka penkioms aktyviausiai su verslu bendradarbiaujančioms mokslo institucijoms: Kauno technologijos universitetui, Vilniaus universitetui, Fizinių ir technologijos mokslų centrui, Lietuvos energetikos institutui ir Vilniaus Gedimino technikos universitetui.

Pagal priemonę vienai mokslo ir studijų institucijai skiriamų lėšų dydis gali siekti iki 50 proc. visų verslo užsakomųjų darbų vertės. Šie užsakomieji darbai turi atitikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklos požymius. MITA užduotis – pasitelkus ekspertus, įvertinti, ar verslo užsakomieji darbai atitinka MTEP darbams keliamus reikalavimus ir paskirstyti lėšas.

Šaltinis: Pranešimai spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »