Mokslo ir verslo bendradarbiavimui skatinti – efektyvus ES struktūrinių fondų investicijų naudojimas

Publikuota: 2014 m. gruodžio 2 d. antradienis

Siekiant paskatinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą būtina efektyviai naudoti ES struktūrinių fondų naujojo periodo 2014–2020 m. investicijas, pabrėžė švietimo ir mokslo viceministrė Svetlana Kauzonienė gruodžio 1  d. Lietuvos pramoninkų konfederacijos surengtame Metų ekonomikos forume 2014. Į Forumą susirinkusi Lietuvos verslo bendruomenė ir viešojo sektoriaus atstovai aptarė aktualiausius 2014 metų ekonomikos klausimus.

Metų ekonomikos forume švietimo ir mokslo viceministrė pristatė 2014–2020 m. ES struktūrinių fondų investicijas mokslo ir inovacijų srityje. Moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir inovacijoms naujuoju periodu numatyta skirti 1,612 mlrd. litų. Principinė naujojo periodo finansavimo nuostata – pereiti nuo infrastruktūros plėtros prie spartesnio mokslinių tyrimų rezultatų komercinimo.

Kaip pabrėžė S. Kauzonienė, naujuoju struktūrinių fondų investavimo periodu finansinis Europos Sąjungos dėmesys, nukreiptas į inovacijas, bus koncentruojamas į efektyvų mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimą per sumanios specializacijos strategiją. Sumani specializacija reiškia, kad investuojama į mokslinių tyrimų sritis, kuriose šalis turi gerą įdirbį bei mokslo ir verslo bendradarbiavimo potencialą.

Lietuva yra patvirtinusi šešias sumanios specializacijos kryptis. Tai energetika ir tvari aplinka; įtrauki ir kūrybinga visuomenė; agroinovacijos ir maisto technologijos; nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos; sveikatos technologijos ir biotechnologijos; transportas, logistika ir informacinės ir ryšių technologijos.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »