Pristatytas pasirengimas 2013 m. lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminui

Publikuota: 2012 m. rugsėjo 28 d. penktadienis

Nuo 2013 m. visi Lietuvos abiturientai, nepriklausomai nuo jų mokymosi kalbos, laikys vienodą lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą. Švietimo ir mokslo ministerijoje pristatyti balandį vykusio bandomojo lietuvių kalbos ir literatūros egzamino, kurį laikė mokiniai iš mokyklų lietuvių, lenkų ir rusų dėstoma kalba, rezultatai. 

Pasak švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus, tai nuoseklaus darbo siekiant užtikrinti, kad visi Lietuvos jaunuoliai vienodai gerai mokėtų savo tėvynės valstybinę kalbą ir turėtų vienodas galimybes toliau tęsti mokslus ir dirbti Lietuvoje, rezultatas.

„Iš bandomojo egzamino rezultatų matyti, kad ne vienoje diskusijoje išsakyti nuogąstavimai, kad mokiniams, kurie mokosi tautinių mažumų kalba mokyklose, bus per sunku, kad neparašys rašinio – nepasitvirtino, – sakė ministras G. Steponavičius. – Rezultatai parodė, kad jie parašė reikalaujamos apimties rašinius, autorius ir kūrinius rinkosi vienodai nepriklausomai nuo mokymosi kalbos. Pavyzdžiui, ir lietuvių, ir lenkų dėstomąja kalba mokiniai noriai rinkosi tiek Adomą Mickevičių, kurį pastarieji skaitė lenkiškai, tiek Joną Biliūną ir Maironį. Tačiau mokinių, iš tautinių mažumų kalba mokyklų, prastesni buvo rašybos, gramatikos ir kalbinės raiškos rezultatai.“

Ministras pabrėžė, kad, įvertinus bandomojo egzamino rezultatus, parengtas vertinimo normų projektas 2013 m. lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminui. Jame numatyti šiek tiek mažesni rašybos, gramatikos ir kalbos taisyklingumo reikalavimai abiturientams, kurie mokėsi tautinių mažumų kalbomis.

„Mokyklų tautinių mažumų kalbomis abiturientai turės pereinamąjį aštuonerių metų laikotarpį, kurio metu egzamino išlaikymas skirsis nuo gimtosios kalbos egzamino lietuviams. Tos nuolaidos arba tam tikras pereinamasis laikotarpis bus įtvirtintas kasmet pagal iš anksto žinomas vertinimo normas. Tos normos bus nustatomos 11 klasėje surengus bandomąjį egzaminą“, - teigė G. Steponavičius.

Laikydami egzaminą, abiturientai galės rinktis vieną iš keturių temų – 2 samprotavimo ir 2 literatūrinio rašinio. Egzamino trukmė - 4 val., apimtis - ne mažiau kaip 500 žodžių. Per egzaminą bus galima naudotis žodynais.

Nuo praėjusių metų visose bendrojo lavinimo mokyklų 11-12 kl. suvienodintas lietuvių kalbos pamokų skaičius, lietuvių kalba ir literatūra dėstoma pagal tą pačią ugdymo programą.

„Bandomasis egzaminas parodė, kad vidurinio ugdymo programa, pagal kurią mokosi visos Lietuvos mokyklos, yra veiksminga. Lietuvos literatūra, sukurta keliomis kalbomis, yra įdomi mūsų mokiniams. Jie supranta, kuo ji svarbi krašto kultūrai, - pažymėjo švietimo ir mokslo ministras.

„Ruošdamiesi šiam egzaminui buvome numatę 14 žingsnių. Liko keturi: apsvarstyti ir patvirtinti rašinių vertinimo normas, parengti ir paskelbti egzaminų pavyzdines ir bandomąsias užduotis, organizuoti egzaminų vertintojų mokymus pagal patvirtintas normas ir, žinoma, pats brandos egzaminas,“- sakė Nacionalinio egzaminų centro direktorius Saulius Zybartas.

Ugdymo plėtotės centras rengia nemokamus metodinius seminarus, valstybinės lietuvių kalbos kursus tautinių mažumų mokyklų pedagogams. Kurių tikslas – padėti tobulinti lietuvių kalbos vartojimo įgūdžius ir pasirengti trečiosios valstybinės lietuvių kalbos kategorijos egzaminui. Daugiau informacijos centro internetiniame tinklalapyje: http://www.upc.smm.lt/

Viceministro Vaido Bacio pranešimo apie 2013 m. lietuvių k. ir literatūros brandos egzaminą skaidrės:
http://www.smm.lt/naujienos/docs/Lietuviukalba2013.pdf
Iki spalio 10 d. d. el. paštu solgita.vaitiekuniene@nec.lt. prašome teikti siūlymus 2013 m. lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio ir mokyklinio brandos egzaminų vertinimo normų projektams, kurie paskelbti ministerijos internetiniame tinklalapyje: http://www.smm.lt/ugdymas/bendrasis/pupabe.htm

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »