Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Publikuota: 2017 m. spalio 12 d. ketvirtadienis

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. Švietimo ekspertai mano, kad jie, o taip pat ir virtualios realybės technologijos, taps faktoriais, drastiškai keičiančiais mokymosi procesą. Anot jų, šis taps kur kas labiau individualizuotas, užduotys bus formuojamos robotų, o virtualios realybės technologijos leis mokytis visiems pasaulio vaikams.

Robotai suteiks galimybę mokytis individualiai

Dar neseniai Bakingemo universiteto vicerektorius Antonis Seldonas britų žiniasklaidai sakė, kad dėl dirbtinio intelekto robotų, gebančių prisitaikyti prie individualaus vaiko mokymosi stiliaus, pedagogai ir tradicinis akademinis mokymasis jau per dešimtmetį taps nereikalingas.

Visai netrukus įvairios skaitmeninės programos, kurios šiuo metu aktyviai tobulinamos Silicio slėnyje, išmoks nuskaityti mokinių smegenis, atpažinti veido išraiškas. Pagal tai jie pritaikys geriausias bendravimo su mokiniu priemones bei individualiai parinks tinkamiausius mokymosi metodus.

„Robotai žinos, kas jums yra labiausiai įdomu ir duos atitinkamo sunkumo lygio iššūkį, kuri bus nei per lengva, nei per sunki, o tiesiog tinkama jums“, – sakė ekspertas.

Jis pridūrė, kad naujoji automatizuoto mokymo era žada pakeisti tradicinį vaikų mokymą ir jų grupavimą į klases pagal metus. Robotų gebėjimas įžvelgti kiekvieno mokinio individualias savybes suteiks galimybę parinkti jo poreikius ir gabumus geriausiai atitinkančią mokymosi programą, kuri leis mokytis jam labiausiai tinkančiu tempu.

Drastiškai pakeis mokytojo vaidmenį?

Vis dėlto, ekspertas perspėjo, kad šios inovacijos pristatymas ir diegimas realybėje turės būti itin atsargus ir kruopščiai parengtas, mat mokytojų vaidmuo po šios robotų revoliucijos švietime smarkiai pasikeis.

Anot jo, robotams pradėjus mokyti, pedagogai užims prižiūrėtojų vaidmenį, tai yra, stebės mokinių pažangą, atliks kitus, tačiau nebūtinai su akademiniu pasauliu susijusius darbus.  Be to, automatizuotas mokymas reiškia, kad maždaug tik 30 proc. viso mokymosi laiko bus praleidžiama klasėje. 

„Didžiausias pavojus yra tas, kad robotai užima darbo vietas, o juk malonumą teikiantis darbas yra vienas iš pagrindinių dalykų, paverčiančių žmogaus gyvenimą visaverčiu. Jeigu mes neteisingai pritaikysime technologiją, tai padarysime viską, ką padarėme su satelitine navigacija ir jos praktiniu pritaikymu mūsų gyvenime. Tai yra mokytojai bus nebereikalingi, kaip šiandien mums nebereikalingi žemėlapiai“, – apie mokytojo profesijos išnykimą perspėjo A. Seldonas.

Išeitis mokytojams – prisijaukinti technologijas

Tuo tarpu skaitmeninių mokymų programos pedagogams „Samsung Mokykla ateičiai“ vadovė Baltijos šalyse Liga Bitė mano, kad nepaisant vis aštresnių diskusijų apie tai, kokias profesijas pakeis dirbtinis intelektas ir robotai, mokytojai bus reikalingi ir ateityje. Svarbiausia prisitaikyti prie kiek kitokių darbo principų, kuriuos keičia technologijų vystymasis.

Anot jos, gebėti naudotis kompiuteriu ar išmaniąja lenta mokytojams nebepakaks. Bus svarbu mokėti pritaikyti įvairias mokymosi turinio individualizavimo ar sužaidybinimo programas bei tą leidžiančias daryti inovacijas. Kaip pavyzdį ji pasitelkia virtualios realybės (VR) technologijas, kurioms jau netolimoje ateityje žadamas tikras proveržis švietimo srityje. 

„Vokietijoje vykdytas mūsų tyrimas atskleidė, kad jau dabar dauguma pedagogų tiki, jog ši technologija gali daryti teigiamą įtaką mokinių pažangai ir motyvacijai, nes padeda perteikti sudėtingą informaciją paprastesniu ir lengviau suprantamu keliu. Beveik pusė jų mano, kad virtuali realybė klasėse bus pradėta naudoti per ateinančius penkerius metus, nors šiuo metu ją išbandžiusių yra vos 18 procentų. Bet kokiu atveju, tikėtina, kad ilgainiui tai taps kasdieniu mokymo įrankiu. Tad norint išlikti savo srities profesionalu, reikia būti žingsniu priekyje ir technologines inovacijas pradėti jaukintis jau dabar“,  sakė L. Bitė. 

Virtuali realybė – galimybė ir skurdžioms pasaulio šalims

Tuo tarpu Belfaste vykusioje mokyklų vadovų konferencijoje „JESS” mokyklos Dubajuje direktorius Markas Steedas apie robotų įtaką mokytojo profesijai kalbėjo kiek atsargiau. Jo nuomone, jie tikrai bus natūralus reiškinys ateities mokyklose, pavyzdžiui, mokant matematikos ar skaitymo pradinių klasių moksleivius. Tačiau jie mokytojų nepakeis ir tarnaus daugiau kaip jų asistentai.

Specialistas mano, kad be robotų mes ne ką mažesnį dėmesį šiandien turėtume skirti ir virtualios realybės technologijoms. Jis tiki, kad 360 laipsnių kamera filmuotas vaizdo įrašas, rodomas per VR akinius, jau netrukus atliks itin svarbų vaidmenį padedant mokytis 263 milijonams vaikų pasaulyje, kurie neturi galimybių eiti į mokyklą.

„Kuomet užsidedi VR akinius, jautiesi tarsi iš tikrųjų būtum klasėje ir tai yra visiškai kitokia patirtis negu pasyvus vaizdo medžiagos stebėjimas ekrane. Aš galiu pasisukti tiek į kairę, tiek į dešinę ir matyti žmones, kurie yra aplink mane“, – kalbėjo jis.

Jo nuomone, tokiu būdu vaikas, būdamas bet kurioje pasaulio vietoje ir žiūrėdamas vaizdo įrašą filmuotą klasėje, gali jaustis kone visaverčiu net ir geriausios pasaulio mokyklos mokiniu.

 

Šaltinis: Pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Kiekvienoje Vilniaus mokykloje – atviros mikrokompiuterių erdvės

Kovo 20 d. sostinės savivaldybės Jaunimo informacijos centre „Genio“ progimnazijos penktokai mikrokompiuteriais matavo patalpos temperatūrą, kūrė šviesoforo algoritmą ir eksperimentavo. skaityti »

Ateitis priklausys miestuose gyvenantiems kūrybingiems žmonėms

Pasak R. Dargio, į darbo rinką jau ateina naujos kartos darbuotojai, kurių prioritetai skiriasi nuo rinkos senbuvių. skaityti »

Skelbiamas 2017 metų Kalbos premijos konkursas

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, vadovaudamasi 2016 m. gruodžio 22 d. Seimo nutarimu Nr. XI-186, skelbia 2017 metų Kalbos premijos konkursą. skaityti »

Švietimo ir mokslo komitetas nagrinėjo tarptautinių švietimo tyrimų rezultatus

Švietimo ir mokslo komitetas kovo 15 d. posėdyje išklausė Švietimo ir mokslo ministerijos pranešimą apie 2015 metų tarptautinių švietimo tyrimų – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos PISA ir Švietimo pasiekimų vertinimo tarptautinės asociacijos TIMSS rezultatus. skaityti »

Ar buhalteriai išnyks kaip dinozaurai?

Sparčiai vystantis technologijoms, vis dažniau viešojoje erdvėje pasigirsta nuogąstavimų, kad buhalteriai yra viena iš tų profesijų, kurios poreikis artimiausiu dešimtmečiu smarkiai sumažės. skaityti »

Lietuviškas vadovėlis – geriausia mokymosi priemonė pasaulyje

Ekonomikos vadovėlis „Ekonomika per 31 valandą”, kurį parengė ir išleido Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbtas geriausia edukacine priemone pasaulyje. skaityti »

Ateities IT: programavimo įgūdžių nebepakaks

Ateities IT specialistams, kurie tikisi ne tik atlikti paskirtas užduotis, bet ir kurti IT sprendimus, reikės papildomų kompetencijų. skaityti »

Bibliotekomis naudojasi daugiau nei milijonas Lietuvos gyventojų

Lietuvos bibliotekų durys 2016 m. buvo atvertos 22,8 milijono kartų. skaityti »

Ar IT specialistui būtinas diplomas?

Bendraujant su moksleiviais ar žmonėmis, ieškančiais naujo karjeros kelio, dažnai tenka išgirsti abejonę, kam tas universitetas, jei galima iš karto pradėti savo verslą. skaityti »

VU komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio” – geriausia Baltijos šalyse

Vilniaus universiteto komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio”, kurios metu buvo pristatyta VU Gyvybės mokslų centro profesoriaus Virginijaus Šikšnio atrasta genomo redagavimo technologija CRISPR-Cas9 – „DNR žirklės” – buvo įvertinta kaip geriausia viešojo sektoriaus įvaizdinė kampanija Baltijos šalyse konkurse „Mi:t&links. Baltic Communication Awards 2017”. skaityti »