Pedagogikos krypties profesinėms studijoms, sulaukusioms itin didelio aukštųjų mokyklų absolventų susidomėjimo, Švietimo ir mokslo ministerija papildomai skyrė 30 valstybės finansuojamų vietų. Jos bus paskirstytos matematikos, informacinių technologijų, chemijos, fizikos, biologijos, geografijos dalykų mokytojams rengti.

Daugiausia norinčiųjų pritraukė pedagogų rengimo profesinės studijos Vilniaus, Kauno technologijos, Vytauto Didžiojo ir Mykolo Riomerio universitetuose.

Pagal šį pedagogų rengimo modelį tapti mokytojais gali aukštųjų mokyklų absolventai, jau įgiję dalyko bakalauro ar magistro laipsnį toje pačioje ar kitoje aukštojoje mokykloje. Pedagogų rengimo profesinėms studijoms valstybė šiemet skyrė pusšimčiu daugiau vietų nei pernai – 185, 2016 m. – 136 vietas.

„Mokytojų rengimas yra prioritetinė sritis. Todėl labai džiugina, kad šiemet susidomėjimas mokytojo profesija kaip niekad didelis: tapti mokytojais pageidauja aukštųjų mokyklų absolventai, jau įgiję dalyko bakalauro ar magistro laipsnį ir motyvuotai siekiantys pedagogo profesijos. Šiais metais stipriai padidinome priėmimą į pedagogines studijas, tačiau pretenduoja žymiai daugiau motyvuotų žmonių, o gerų mokytojų Lietuvai tikrai reikia. Mokyklose jau pradeda stigti gamtos ir tiksliųjų mokslų mokytojų“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Pasak ministrės, ankstesnė situacija rodė, kad mokytojų rengimas prasilenkia su realiu pedagogų poreikiu, jų rengimui aukštųjų mokyklų pajėgumai buvo išbarstyti ir išskaidyti.

„Pedagogų vienu metu turime ir per daug, ir per mažai – kelis kartus didesnė dalis studijuoja kūno kultūrą, menų pedagogiką, nei šioje srityje dirba mokytojų. Atvirkštinė situacija yra su tiksliųjų mokslų, t.y. chemijos, matematikos, fizikos, gamtos mokslų dalyko mokytojais. Dalykų mokytojų rengimas labai sumažėjo, tik vienetai abiturientų rinkosi matematikos, biologijos, chemijos ir fizikos studijas. Todėl priėmėme sprendimą siūlyti daugiau pedagoginių studijų vietų jau baigusiems aukštąsias mokyklas. Jaunų žmonių susidomėjimas viršijo lūkesčius“, – sako ministrė.

Pernai į pedagogikos krypties profesines studijas 9 aukštosiose mokyklose buvo priimta iki 20 tiksliųjų dalykų (matematikos, fizikos, chemijos) mokytojų. Šiais metais pagal tarpinius priėmimo rezultatus matoma, kad jų bus priimta net kelis kartus daugiau.

Pedagogo kvalifikaciją suteikiančios profesinės studijos aukštosiose mokyklose trunka metus ar pusantrų.

Skatinant tokių mokytojų rengimą, pasirinkusiems pedagogikos profesines studijas bus mokama speciali stipendija. Tokios stipendijos būtų skiriamos pirmą kartą. Į profesines studijas priimtiems studentams kas mėnesį bus skiriama 3,05 bazinės socialinės išmokos dydžio parama studijoms, t.y. po 115,90 eurų.

„Norime, kad į mokyklas ateitų dirbti motyvuoti, entuziastingi dalyko žinovai ir tokiam darbui tinkami žmonės. Todėl keičiame sistemą, nuo kitų metų siūlome šalia kandidatų mokymosi pasiekimų bei motyvacijos vertinimo taikyti kompleksiškesnį asmeninių savybių vertinimą, o į stojančiųjų atranką įtraukti ir mokyklų direktorius“, – sako J.Petrauskienė.

Švietimo ir mokslo ministerija primena, kad bakalauro studijose 2017 m. rengiami tik ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogai, pagalbos mokiniui specialistai. Jiems skirta universitetuose – 141, kolegijose – 121 valstybės finansuojamų studijų vietų. Lyginant su 2016 m., šiemet trečdaliu išaugo pasirinkusių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogiką: pernai – 111, šiemet – 146.